Mirė tremtinys „laptevietis“ ir iškilus visuomenininkas Jonas Markauskas

Jonas Markauskas gimė 1946 m. Jakutijoje, Bulūno rajone, Trofimovsko saloje mokytojų tremtinių šeimoje. 1957 m. šeima grįžo iš tremties į Lietuvą.

1964 m. baigė Kauno 19-ąją vidurinę mokyklą. 1965 m. įstojo į Talino politechnikos institutą. Nuo 1966 iki 1968 m. tarnavo kariuomenėje.
Nuo 1969 m. tęsė studijas Kauno politechnikos instituto vakariniame skyriuje. 1975 m. baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, įgijo inžinieriaus elektriko specialybę.

Nuo 1970 m. dirbo Kauno technologijos universitete (dabar – Kauno technologijos universitetas): iš pradžių buvo Automatikos fakulteto Skaičiavimo mašinų katedros technikas, nuo 1975 m. – Cheminės technologijos fakulteto ESM viršininkas. 1981 m. perkeltas į Skaičiavimo centrą skyriaus vedėju, nuo 1991 m. – Skaičiavimo centro direktoriaus pavaduotoju, nuo 2002 m. – Informacinių technologijų plėtros instituto direktoriaus pavaduotoju.

Su žmona Gražina užaugino dukrą ir sūnų.

Daug metų vadovavo Laptevų jūros tremtinių brolijai „Lapteviečiai“.
Nuo 1993 m. buvo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys, su šia partija kandidatavo į Seimą, bet nebuvo išrinktas.

2003 m. Vasario 16-osios – Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

„Labai liūdna žinia. Tokią gražią saulėtą žiemą Amžinybėn iškeliavo Jonas Markauskas. Diena it jo patyrimai – ir šaltis, bet ir saulė bei šviesa, kuri duoda gyvent ir kurt.

Nuostabus žmogus, „vilties kūdikis“, mokytojų sūnus, gimęs tremtyje prie ledinės, mirtimi alsuojančios Laptevų jūros.

Jonai, šviesios Jums kelionės žiemišku Dangaus skliautu.

Jūs savo gimimu tapote viltimi šimtams.

Jūsų gerumas ir padorumas – pavyzdys kiekvienam.

Jūsų darbai – stiprios protėvių dvasios tąsa ir subrandintas supratimas, ką turime padaryti dėl ateities“, – rašo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jis buvo istorinės atminties įamžinimo variklis – nuo paminklų prie Laptevų jūros (tiesa, vieno, 2006m, rusija nebeleido pastatyti, tad jis iškilo Vilniuje Aukų g.), palaikų sugrąžinimo, iki darbų Tėvynėje.

Bene labiausiai visiems liks žinoma jurta-tremties ekspozicija muziejuje Rumšiškėse. Kur daugybė žmonių gali išgirsti Jono likimo sesės Irenos Saulutės Špakauskienės pasakojimus.

Dalios Grinkevičiūtės, taip pat „laptevietės“, atminimo ir darbų populiarintojas bei įamžintojas. Pavyzdžiui, jos atsiminimai ir knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“ pasauliui papasakojo apie stalinizmo žiaurius nusikaltimus. Jono iniciatyva – du leidimai anglų kalba.

Jo, ir jo likimo brolių bei sesių gyvenimas – Rūtos Šepetys knygoje ir filme „Tarp pilkų debesų“.

Pats Jonas – 20-ties knygų sudarytojas. O savo prisiminimais dalinasi dokumentiniame filme „Ledo vaikai“, daugybėje interviu.

Daug metų, kiekvienais metais muziejuje Rumšiškėse vyksta Birželio 14-osios minėjimai, šiais metais jis neabejotinai bus kitoks. Kur kas tuštesnis“, – rašo politikė.