Mirė vienas žymiausių chemikų Lietuvoje: „Iškeliavo mūsų Tėveliukas“

Monika Dobrovolskytė ir Rimgaudas Dobrovolskis
Monika Dobrovolskytė ir Rimgaudas Dobrovolskis
Šaltinis: Žmonės
A
A

Mirė vienas garsiausių šalies chemikų Pranciškus Rimgaudas Dobrovolskis. Apie netektį pranešė jo dukra, garsi šaulė Monika Dobrovolskytė.

Apie tai M.Dobrovolskytė pranešė socialiname tinkle „Facebook“. Įrašu sutiko pasidalyti su naujienų portalu Žmonės.lt.

„Šiąnakt į amžinus žūklės plotus iškeliavo mūsų Tėveliukas Pranciškus Rimgaudas Dobrovolskis.

Atsisveikinimas su urna sekmadienį, kovo 8d. 10:00-14:00. Urna išnešama 14:00. Vilniaus laidojimo rūmai, Olandų gatvėje, 9 salė.

Laidotuvės Antakalnio kapinėse“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M.Dobrovolskytė.

Monika Dobrovolskytė ir Pranciškus Rimgaudas Dobrovolskis / Asmeninio albumo nuotr.
Monika Dobrovolskytė ir Pranciškus Rimgaudas Dobrovolskis / Asmeninio albumo nuotr.

Vienas žymiausių Lietuvos chemikų

Pranciškus Rimgaudas Dobrovolskis buvo vienas žymiausių Lietuvos chemikų galvanotechnikos srityje.

Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, Fizinių ir technologijos mokslų centre (1945–1992 m. – Chemijos ir cheminės technologijos institutas, 1992–2010 m. – Chemijos institutas) buvo vykdomi svarbūs galvanotechnikos moksliniai tyrimai, o institutas tapo vienu didžiausių šios srities technologijų kūrimo centrų Lietuvoje.

Čia sukurta apie 80 originalių technologijų, kurioms suteikti prekės ženklai „Limeda“ (Lietuvos metalinė danga) ir „Likonda“ (Lietuvos konversinė danga).

Pranciškus Rimgaudas Dobrovolskis ir Monika Dobrovolskytė / Asmeninio albumo nuotr.
Pranciškus Rimgaudas Dobrovolskis ir Monika Dobrovolskytė / Asmeninio albumo nuotr.

Viena iš „Limeda“ technologijų – blizgiojo cinkavimo ir jo lydinių dangų nusodinimo iš silpnai rūgščių bei šarminių elektrolitų tirpalų technologija, kurią sukūrė Pranciškus Rimgaudas Dobrovolskis kartu su Saba Jakobsonu ir R.Šarmaičiu.

Sukurtos technologijos buvo įdiegtos daugelyje Lietuvos ir buvusios SSRS respublikų gamyklų, taip pat pritaikytos kai kuriose Rytų Europos šalyse ir Kuboje. Tyrimai ir technologiniai darbai buvo tęsiami bendradarbiaujant su kitų šalių mokslininkais, tarp jų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos ir Japonijos.