Mirė žymus Lietuvos psichologas, mokęs tūkstančius studentų

Velionis gimė 1930 m. gruodžio 24 d. Biržų apskrityje Papilio valsčiuje Smaliečiuose. Mokėsi Smaliečių pradžios, vėliau – Papilio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1950 metais. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (VVPI) Pedagogikos ir psichologijos fakulteto logikos, psichologijos ir lietuvių kalbos specialybę, kur jam dėstė iškiliausi to meto Lietuvos profesoriai: Alfonsas Gučas, Vytautas Maknys, Magdalena Karčiauskienė, Vincas Auryla, Juozas Budzinskis, Antanas Vengris, Algirdas Ambrazas, Petras Mikutaitis ir kiti.

Baigęs studijas institute, S.Kregždė 1954–1957 m. mokėsi Kyjivo M.Gorkio valstybinio pedagoginio instituto aspirantūroje, kur 1959.11.23 d. apgynė kandidatinę (1992 m. nostrifikuota į daktaro) disertaciją „Kaip vidurinės mokyklos V-VII klasių moksleiviai suvokia ir supranta eilėraščius“. 1983.06.07 d. Kyjivo valstybiniame universitete S.Kregždė apgynė daktaro (1992 m. nostrifikuota į habilituoto daktaro) disertaciją „Profesinių interesų formavimosi psichologija“.

1959–1979 m. ir 1983–1989 m. S.Kregždė buvo renkamas VVPI Psichologijos katedros vedėju, 1983–2002 m. dirbo Psichologijos didaktikos katedros profesoriaus pareigose.

Velionis S.Kregždė buvo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei kitų Lietuvos draugijų garbės narys, pirmininkas. S.Kregždė pedagoginiame institute (nuo 1992 m. VPU) dėstė įvairius psichologijos kursus: Bendrąją, amžiaus tarpsnių, pedagoginę, asmenybės psichologiją, psichologijos istoriją, profesinio orientavimo psichologiją, tautinį charakterį. Paskaitas (jų priskaičiuojama daugiau kaip 20 tūkst.) skaitė ne tik Pedagoginiame universitete, bet ir dešimtyje kitų aukštųjų mokyklų.

„Per pedagoginio darbo metus pasitaikė visko, – per savo 90-mečio šventę pasakojo S.Kregždė. – Pirmaisiais darbo dešimtmečiais buvau skūpokas studentams, retam kuriam penketą suraitydavau. Vėliau gi, per paskutinį savo darbo trisdešimtmetį, tokiais pat retais tapo mano patenkinami, o juo labiau nepatenkinami vertinimai. Matyt, geriau išmokau mokyti… Nepaisant to, su didele studentų dalimi pavyko užmegzti draugiškus kontaktus. Jie manęs nepamiršta, paskambina, parašo, įvairiomis progomis prisistato, pareikšdami, kad aš jų, tikriausiai, nebeprisimenąs. Dažnai ir nesuklysta. Mano regimoji atmintis prastoka. Be to, per pusšimtį metų jų jaunatviški veideliai subrendo, ir jų būta nemažai. Buvęs mano studentas, studijų skyriaus vedėjas ankstesnio mano jubiliejaus proga pareiškė, kad aš pasirašęs net daugiau kaip 20 000 studentų knygelėse. Kita kalba, kada buvęs studentas pasisako savo pavardę, kelias savo kurso draugų pavardes, tada dažnai prisiminimai atgyja.“

Savo interviu 2010 m. Viktorijai Liauškaitei S.Kregždė prisiminė, kad visi jo seneliai, proseneliai mokėjo skaityti.

„Mūsų giminės istorija siekia Radvilų laikus, tad niekad nekyla minties, jog tarp mano ainių buvo ir tokių, kurie galėjo nepažinti spausdinto žodžio, – sakė pašnekovas. – Mano senelis iš mamos pusės Martynas Ajutis prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo reformatų bažnyčios kuratorius, o močiutė Marija Ažunarytė arbata vaišino net Julių Janonį, kada jis grįždavo iš Biržų keturklasės, mat Janonių šeima gyveno mano močiutės pirkioje Melaišiuose. Tą jos „samovarą“ (virdulys ─ liet. k.) iki šiol saugoju“.

Kūrybinį prof. S.Kregždės palikimą sudaro dvi monografijos, 7 mokymo priemonės (vadovėliai ir jų skyriai), per 200 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio prestižiniuose mokslo žurnaluose.

Dėl prof. Sigito Kregždės netekties LEU Alumnų draugijos Valdyba reiškia gilią užuojautą sūnui Arūnui ir dukrai Eglei, kitiems šeimos nariams ir artimiesiems, buvusiems studentams ir kolegoms bendradarbiams.

Kur galima atsisveikinti

Su A†A prof. S Kregžde atsisveikiname ketvirtadienį (kovo13 d.) nuo 9 iki 12 val. ir 19-21 val. (urna) 3-je salėje laidojimo namuose Olandų g., penktadienį (kovo 14 d.) nuo 9 iki 11 val.

Išlydima į kapus Marijampolės rajone, kur palaidota velionio žmona doc. Ona Kregždienė.