XVII amžiaus pabaigoje Misionierių ordino vienuoliai pradėjo statyti Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčią, rūpinosi, kaip apleistus Sanguškų rūmus pritaikyti vienuolynui. Statybos ant Išganytojo kalvos užsitęsė trisdešimt penkerius metus. Darbams trukdė tai lėšų stygius, tai miesto gaisras, prarijęs bažnyčios stogą, tai švedų invazija, o dar vėliau – maro epidemija.
Amžiams bėgant vienuolyno pastato paskirtis dažnai keitėsi: jis naudotas karo ligoninei, kilmingųjų panelių institutui, psichiatrijos ligoninei, labdaros draugijai. Dar LDK didiko Jeronimo Sanguškos suplanuotą reprezentacinį parką su sodais bei tvenkiniais 1952 metais perkirto Maironio gatvė ir padalijo buvusius Misionierių sodus į Kūdrų parką bei Išganytojo kalvos šlaitą.