„Prie senųjų miškų išsaugojimo gali prisidėti kiekvienas iš mūsų“, – mano visų laikų populiariausio lietuviško dokumentinio filmo „Sengirė“ autorius Mindaugas SURVILA (38). Tuo tikėdamas jis kūrė šią juostą, o prieš metus su bendraminčiais įsteigė vertingiausius šalies miškus saugosiantį Sengirės fondą.
Kovo mėnuo jums – reikšmingas laikas. Prieš trejus metus jam baigiantis įvyko dokumentinės poemos „Sengirė“ premjera Lietuvoje, o šiomis dienomis minite taip pat pavadinto fondo pirmąjį gimtadienį...
Filmo premjera buvo kovo 27-ąją. Tądien gimė ir dukra Elena. Lyg šiandien atsimenu, kaip iš ligoninės skubėjau į kino teatrą, – po kelių valandų jau stovėjau scenoje pristatydamas „Sengirę“. Bus, kas visą gyvenimą primins tą premjerą...
Na, o idėja kurti tokį fondą ore sklandė daug metų. Tačiau miškai kainuoja didelius pinigus. Studijų metais apie tai garsiai pakalbėdavau, o paskui nutilau. Galvojau, kam žmones juokinti tokiais prašymais: duokite pinigų, aš už juos nupirksiu miško.
Nors tokia idėja atrodė utopinė, vis tiek ruseno mintis, kaip būtų gerai, jei tai kaip nors pavyktų... Kai filmas sulaukė netikėtai didelio žiūrovų dėmesio, supratau, kad laikas pradėti ją įgyvendinti.