MO muziejuje atidaroma didžioji paroda „Vilniaus pokeris“: lankytojus kvies unikaliai patirčiai

M.Ivanauskienė, Ž.Kempinas, O.Koršunovas / Ryčio Šeškaičio nuotr.
M.Ivanauskienė, Ž.Kempinas, O.Koršunovas / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2023-04-17 20:41
AA

Balandžio 22 d. MO muziejuje – ryškiausias šių metų įvykis: atidaroma didžioji paroda „Vilniaus pokeris“, skirta Vilniaus 700-ajam jubiliejui. Naujoje parodoje vieną svarbiausių Vilniaus tekstų, R.Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“, vizualiai permąstys ryškios ir novatoriškos teatro asmenybės – režisierius Oskaras Koršunovas ir scenografas Gintaras Makarevičius, o taip pat – menotyrininkės Dovilė Barcytė ir Algė Gudaitytė.

Parodoje eksponuojami Lietuvos kūrėjų darbai nuo septintojo dešimtmečio iki šių dienų atskleis aktualias laisvės, atminties, tapatybės bei amžinos kovos su metafiziniu blogiu temas.

Kultinio teksto permąstymas – patyriminėje parodoje

R.Gavelio „Vilniaus pokeris“ – knyga, po išleidimo 1989-aisiais daugeliui tapusi išsivadavimo iš sovietmečio bei kūrybos laisvės simboliu, dekonstravusi sovietinę realybę, aštriais pjūviais kalbėjusi apie džiazą, architektūrą, menus, miestiečių antropologiją bei multikultūriškumą.

Anot MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, ieškant unikalaus ir netradicinio sprendimo Vilniaus 700-ajam jubiliejui skirtai parodai, R.Gavelio romanas tapo prasmingiausiu atspirties tašku. Tai – daugiasluoksnis kūrinys, atviras gausybei interpretacijų bei formavęs Vilniaus mitą.

MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė / Ryčio Šeškaičio nuotr.

„R.Gavelio Vilnius, cituojant patį autorių, yra tarsi daugybė miestų, suklotų vienas ant kito. Romane Vilnius – painus, chaotiškas, sapniškas miestas, kuriame nėra nieko tikslaus ir realaus. Nuo to atsispirdami sukūrėme parodą, kuri veikia kaip universalus pasakojimas, neapsiribojantis konkrečia vieta ar laikmečiu. MO paroda „Vilniaus pokeris“ – patyrimas, skirtas kiekvieno savirefleksijai santykyje su istorija, atmintimi, tapatybe, gyvenamuoju laiku ir vieta“, – pasakoja M.Ivanauskienė.

MO muziejaus didžiojo rėmėjo „Švyturys–Utenos alus“ vadovas R.Viršilas pažymėjo naujosios parodos svarbą ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos kontekste.

„700-asis Vilniaus miesto jubiliejus yra ypatinga sukaktis ne tik sostinei, bet ir visai Lietuvai, todėl MO muziejaus sprendimas šią šventę paminėti pasitelkiant vieną svarbiausių pastarųjų kelių dešimtmečių kūrinių yra itin prasmingas. Džiaugiamės nuo pat MO veiklos pradžios galėdami prisidėti prie modernaus meno stiprinimo Lietuvoje, o šios parodos kontekste – būdami unikalaus ir išskirtinio meno reiškinio partneriais“, – sakė R.Viršilas.

Muziejaus ir teatro susitikimas

Siekiant atskleisti R.Gavelio kūrinio diktuojamą atmosferą ir lankytojus pakviesti unikaliai patirčiai, parodos koncepcija patikėta įvairialypei komandai: režisieriui Oskarui Koršunovui, scenografui Gintarui Makarevičiui, menotyrinkėms Dovilei Barcytei ir Algei Gudaitytei, kompozitoriui Antanui Jasenkai, šviesų dailininkui Eugenijui Sabaliauskui ir dizaineriui Liudui Parulskiui.

Šio proceso rezultatas – išskirtinė tarpdisciplininė paroda, kurioje susijungia dailė, kinas, literatūra ir muzika. Parodos komanda kelia klausimą – koks personažas yra Vilnius šiais laikais ir kokį jį įsivaizduojame ateityje? Kaip ir R.Gavelio „Vilniaus pokeryje“, vieno teisingo atsakymo nėra.

Dovilė Barcytė / Gabrielės Kutkevičiūtės nuotr.

„Parodoje nesiekiame pažodžiui iliustruoti romano siužeto, čia nesilaikome linijinio pasakojimo, o pagrindiniai motyvai interpretuojami laisvai. Komentarais parodoje eksponuojamiems kūriniams tampa romano citatos, kurias lankytojas kviečiamas interpretuoti savaip“, – pasakoja parodos kuratorė D.Barcytė.

Anot parodos režisieriaus O.Koršunovo, MO muziejaus „Vilniaus pokeris“ laisvai interpretuoja romane vyraujančias temas. Tam pasitarnauja drauge su G.Makarevičiumi suformuotos parodos erdvės, vedančios lankytoją po metaforinį gavelišką Vilnių.

„Mes prisirišame prie konkrečių temų ir įvaizdžių, kuriuos ir aš gerai prisimenu, pavyzdžiui, „Naručio“, upės, bibliotekos, bažnyčios, kur romane įvyko džiazo koncertai. Mes tarsi keliaujame labirintu, pasilikdami laisvę interpretuoti gana plačiai, pasirinkdami tuos menininkus, kurie ne iliustruotų tas erdves, o interpretuotų“, – teigia O.Koršunovas.

Oskaras Koršunovas / I.Juodytės nuotr.

Atidarymo savaitgalį – renginių MOratonas

Kaip įprastai, didžiosios parodos atidarymo savaitgalį MO muziejus taps tikru Vilniaus traukos centru. Balandžio 22 d., šeštadienį, atidarymo MOratono metu lankytojų visą dieną lauks pokalbiai, diskusijos, susitikimai su menininkais, ekskursijos su parodos kuratorėmis, improvizuoti skaitymai bei vakaro akcentas – grupės „Arklio galia“ koncertas.

MOratono metu „Vilniaus pokerį“ ir jo aktualiausias temas skirtingais pjūviais diskusijose bei pranešimuose nagrinės skirtingų sričių atstovai – nuo filosofų iki fotografų. Pranešimus skaitys R.Gavelio kūrybos tyrėja Jūratė Čerškutė, istorikas Tomas Vaiseta, filosofai Gintautas Mažeikis ir Viktoras Bachmetjevas. Lankytojai taip pat galės sudalyvauti susitikimuose su parodoje eksponuojamų kūrinių autoriais – tapytoja Egle Ridikaite ir skulptoriumi Tauru Kensminu.

MO muziejus / Ryčio Šeškaičio nuotr.

MOratono popietę apie tai, kaip skamba Vilnius, Dovilės Filmanavičiūtės moderuojamoje diskusijoje pasikalbės grupės „Solo ansamblis“ narys Vytautas Leistrumas ir atlikėja Giedrė Kilčiauskienė, o mintimis apie vilnietišką maištą ir saviraišką su moderatoriumi Mariumi Čižausku dalinsis mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė, aktorius Lukas Malinauskas bei fotografė Elena Krukonytė. MOratoną uždarys džiazo improvizacijoms nenusileidžiantis gitarų, būgnų ir saksofonų šėlsmas: MO hole triukšmingą koncertą surengs grupė „Arklio galia“.

Didžioji paroda „Vilniaus pokeris“ MO muziejuje veiks visus jubiliejinius sostinės metus – iki 2024 m. sausio 28 d.

Daugiau apie parodą „Vilniaus pokeris“ ir atidarymo renginius: www.mo.lt.