MO muziejuje kvies ieškoti atsakymų, kaip galime atrasti sąmoningą vartojimą

Temos, susijusios su klimato kaita, ne visuomet patogios. Kodėl būtina apie jas kalbėti garsiai?

Simona: Mes gyvename planetoje, kurioje gauname deguonies, kad galėtume kvėpuoti, valgome gamtos suteikiamą maistą, keičiamės paslaugomis ir produktais. Resursų mainai vyksta visur: ekonomikoje, politikoje, socialiniame gyvenime, kultūroje. Tik kažkodėl pamirštame, kad žemė, kurioje gyvename, taip pat dalyvauja šiame resursų apsikeitimo procese. Esame įpratę žiūrėti į gamtą, kaip tik į gražų kraštovaizdį, tačiau būtent ji mums suteikia sąlygas gyventi. Diskusijos apie klimato kaitą skatina kvestionuoti įvairias požiūrių kryptis, kelti klausimus, argumentuoti, analizuoti. Tai gyvas procesas, kuriame mes pradedame pokyčius, tampame sąmoningesni ir suprantame, koks mūsų vaidmuo mus supančioje aplinkoje.

Brigita: Manau, apie svarbius mūsų gyvenimo aspektus, tokius kaip klimato krizės keliama problematika, privalome kalbėti garsiai. Tik kartu diskutuodami galime rasti konkrečius sprendimus ar bent priartėti prie jų.

Kaip jūs suprantate atsakingo vartojimo sąvoką?

Brigita: Atsakymo į šį klausimą ilgai ieškojau ir, iš dalies, vis dar ieškau. Manau, kad karantino laikotarpis daugeliui iš mūsų parodė, kaip stipriai esame priklausomi nuo daiktų. Staiga supratome, jog namuose pilną daiktų, kurie tampa visiškai nereikalingi ir nesuteikia jokios laimės. Man asmeniškai tai buvo puiki proga išanalizuoti ką, kam ir kodėl perku. Tai paprastas pavyzdys, nuo kurio lengva atsispirti ir pradėti pokyčius.

Simona: Šis Brigitos pavyzdys skatina mums sugrįžti prie resursų mainų sampratos. Jeigu mes suprantame mainus tradicine prasme, tuomet vartodami kitų resursus, turėtume mainais atiduoti ir savo dalį. Visgi norint, kad apsikeitimo grandinė nenutrūktų, mūsų atiduodami resursai turėtų kurti pridėtinę vertę. Vadovaujantis tokiu požiūriu tampame sąmoningesni ir pradedame galvoti apie gamtą, kaip apie neatsiejamą mainų proceso elementą. Tokia sąmoningo vartojimo samprata vadovaujuosi aš pati.

„Smart Pop Up“ diskusijų panelės MO muziejuje metu bus aptariama tvarios mados ir juvelyrikos svarba. Ar įžvelgiate tam tikras su tvarumu susijusias tendencijas lietuvių kūrėjų tarpe?

Simona: Man pačiai dažnai kyla klausimus, kaip žmonės supranta žodžio „tendencija“ sąvoką? Esu antropologė, todėl į tendencijas žvelgiu iš socio-kultūrinių procesų perspektyvos, gilinuosi į žmonių raidos virsmo momentus. Todėl ruošiant „Smart Pop Up“ diskusijų panelės programą, man norėjosi,  kad visi kartu diskutuodami galėtume atsakyti į jūsų užduotą klausimą: „Ar tarp lietuvių kūrėjų vyrauja su tvariais gamybos principais ir atsakingu vartojimu susijusios tendencijos?“ Džiugu, kad diskusijų panelės ratas platus ir Brigita kvies renginio svečius diskutuoti kartu su antropologais, dizaino bendruomenių iniciatoriais, nuomonės formuotojais ir visuomenės veikėjais

Brigita: Man asmeniškai bus labai įdomu moderuoti diskusijas, kuriose bus nagrinėjama tvarumo tematika mados, dizaino kontekse bei aptariami žmonių vartojimo įpročiai. Nors ir nuskambės naiviai, manau, kad tokiomis temomis reikėtų pradėti su vaikais kalbėti dar mokykloje. Pati nesijaučiu atsakinga vartotoja ir dar tik mokausi tokia būti, tad kalbėtis prasmingomis temomis su savo srities žinovais, prijungiant ir plačiąją auditoriją, yra nuostabu! Būtent tokių diskusijų metu gali sau atsakyti į daugybę klausimų ir pergalvoti savo vartojimo įpročius.

MO muziejuje vyksiančių diskusijų metu nemažai dėmesio bus skiriama lietuvių kūrėjų identitetui. Kodėl nusprendėte į diskusijų programą įtraukti ir šią tematiką?

Simona: Šiandien esame globalaus pasaulio gyventojai. Jame, kaip ir kultūroje, vyrauja tam tikrų įpročių, vertybių, kultūros modelių asimiliacija. Neretai tarptautinio verslo kultūroje siekdami neatsilikti nuo naujovių ir norėdami tapti globalaus verslo dalimi, taip susitapatiname su tendencijomis, kad pamirštame savo identitetą. Manau, labai svarbu kalbėtis su lietuvių kūrėjais apie jų identiteto išsaugojimą, kad kultūriškai išsiskirtume globaliame kontekste ir turėtume savo unikalų atpažinimo simbolį.

Ar galėtumėte patarti, kaip kiekvienas iš mūsų galime tapti draugiškesni mus supančiai aplinkai? Kaip galime pradėti formuoti pozityvius įpročius?

Brigita: „Smart Pop Up“ yra puiki pradžia, nes šis renginys kuria dialogą, vedantį prie tam tikros bendruomenės kūrimo. Juk neretai jaučiamės atitolę vieni nuo kitų, skubame ir neturime laiko susitelkti ir kalbėtis. Bendraudami kuriame ryšį, jį stipriname ir palaipsniui suvokiame, kad mus sieja tos pačios vertybės: ne daiktai, o noras jausti saugumą ir laimę. Žmogiškas bendrumo jausmas ir vienas kitų palaikymas yra stipri jėga, kurią privalome skiepytis nuo pat vaikystės.

Kaip manote, kur geriausia ieškoti informacijos tvarumo, ekologijos, aplinkosaugos tematika?

Simona: Pirmiausia, iš tikrųjų reikia norėti pasigilinti į su šiomis temomis susijusių sąvokų reikšmes bei jas suprasti, o reikiama informacija ateis pas mus pati. Naudinga informacija atkeliauja per sutiktus žmones, netikėtus kvietimus į renginius ar tiesiog naudojant „Google“ paiešką. Viskas priklauso nuo pačio žmogaus noro suprasti konkrečias temas.

Brigita: Įvairios tinklalaidės ir „TED“ platformoje skelbiamos kalbos yra mano ištikimiausi palydovai, siekiant domėtis tvarumu, aplinkosauga ir sąmoningu vartojimu. Šiuose šaltiniuose suprantamai pateikiami įvairių tyrimų rezultatai bei savo sričių profesionalų nuomonės. Informacijos šiais laikais gauname daug, bet svarbiausia atsirinkti šaltinius, kurie yra tinkami. Net ir rinkdamiesi, kokią informaciją vartojame, turime būti atsakingi.