MO muziejuje kviestinei publikai pristatyta didžioji paroda „Iš vidaus“: joje – beveik 200 darbų

Parodos atidaryme apsilankė režisierius Oskaras Koršunovas, aktorius Paulius Markevičius, televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė bei kiti.

Spalio 12 d. MO muziejuje viešai pristatoma patirtinė paroda „Iš vidaus“ – pirmoji menotyrą ir psichologiją vienijanti tokio masto paroda Lietuvoje, kuri pasitelkus šias dvi disciplinas kvies apmąstyti ir patirti daugialypį meno kūrinio poveikį.

„Iš vidaus“ pasiūlys teminį žvilgsnį į Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinius, sukurtus nuo 1960–ųjų iki šių dienų. MO muziejaus lankytojai susitiks su beveik 200 darbų, kurie paskatins vesti dialogą su savimi ir geriau pamatyti savo mintis bei emocijas.

Paroda – vieta sveikatos gerinimui

„Iš vidaus“ tęsia MO muziejaus kryptingą veiklą žmogaus emocinės sveikatos srityje. Pasak MO vadovės Mildos Ivanauskienės, pandemijos sukeltos žalos ir karo pasėto nerimo mastas psichikos sveikatos temą iškėlė į kitą aktualumo lygmenį ir paskatino subrandinti parodos „Iš vidaus“ idėją.

„Neginčijama tiesa, jog kiekvienas apsilankymas muziejuje, paroda ar meno kūrinys veikia. Gali kilti natūralus klausimas: ar reikia ir ar įmanoma sukurti vien emocinei sveikatai skirtą parodą? Atsakytume – taip, nes manome, kad žinia apie meno poveikį sveikatai yra pasiekusi dar santykinai mažai lankytojų, o ir tiems, kurie tai žino, gali būti neįprasta sąmoningai naudotis šiuo didžiuliu resursu“, – dalijosi M.Ivanauskienė.

Parodos kuratorė-koordinatorė Kamilė Jagėlienė atkreipia dėmesį, jog per pastaruosius du dešimtmečius ženkliai padaugėjo meno poveikio sveikatai ir gerovei skirtų mokslinių tyrimų, o pastaraisiais metais įvyko ir jų komunikacijos lūžis.

Tyrimų rezultatai rodo, kad muziejų lankymas veikia kaip saugi, refleksiją skatinanti, vienatvės pojūtį mažinanti ir laimę teikianti veikla, o įsitraukimas į meną susijęs su didesniu gebėjimu susidoroti su psichikos sveikatos problemomis kasdieniame gyvenime.

„Gyvename globalizacijos laikais, tačiau tai ir trūkinėjančių socialinių saitų, individualizmo ir vienatvės amžius. Paroda norėjosi paskatinti megzti stipresnį ryšį su savimi ir pasauliu, atrasti tai, kas mus ne tik skiria, bet ir vienija, – o tai yra bendražmogiškos emocijos ir išgyvenimai, prasmės paieškos ir vilties puoselėjimas“, – pabrėžė K.Jagėlienė.

Suteiks savirefleksijai naudingus įrankius

Paroda sukurta remiantis psichiatro, psichoanalitiko Carlo Gustavo Jungo asmenybės struktūros modeliu ir filosofo, rašytojo Alaino de Bottono terapine meno vizija.

„Parodos skyrių temos naujam gyvenimui prikelia kelis C.G.Jungo archetipus – motyvus-pirmavaizdžius, glūdinčius kolektyvinėje pasąmonėje. Jungas pasirinko archetipo terminą, nes jis nurodo seniausius iš amžių glūdumos atėjusius ir visuomet esančius visuotinius vaizdus. Tai sujungiame su A.de Bottono požiūriu, kodėl mums reikia meno“, – pasakoja menotyrininkė, dailės terapeutė Aldona Dapkutė.

Tarpsritinė parodos prigimtis lėmė ir ypatingą jos struktūrą. Menotyros įrankiai lankytojams padės suprasti vizualinę kalbą, o psichologija nukreips savianalizės link. Parodą lydintys psichologiniai klausimai sujungs abi sritis – padės išlaikyti mąstymo kryptį, ragins atsiverti ir patirti terapinį meno poveikį.

Drauge su menotyrininkėmis parodą kūrė psichoterapeutė, Vilniaus geštalto instituto vadovė Brigita Kaleckaitė. Pasak jos, šiame procese teko įveikti nemažą iššūkį ir subalansuoti parodos turinį taip, kad edukacinis, psichologinis dėmuo meno nenustumtų į antrą planą.

„Džiaugiuosi, kad šį iššūkį sėkmingai įveikėme, o taip pat neapsistojome tik ties meditacijomis, kvėpavimo ar savigalbos pratimais. Mes kviečiame lankytojus pažvelgti gilyn į savo vidų ir kolektyvinę pasąmonę, patyrinėti savo kaukes ir šešėlius, atkreipti dėmesį į simbolius ir sapnus“, – pabrėžia psichoterapeutė.

Dailėtyrininkė Deima Žuklytė-Gasperaitienė pastebi, jog sudarius sąlygas į dailę žvelgti per psichologijos prizmę, žiūrovams įduodamas raktas, kuris leidžia perskaityti ir interpretuoti kūrinius tiesiog įsiklausant, kas juose kalba kiekvienam asmeniškai.

„Šie įrankiai padės suprasti, kaip meno kūriniai gali padėti tobulėti, suteikti empatijos, būti pagalbininkai ieškant atsakymų į kirbančius vidinius klausimus, išvaduoti iš slogaus jausmo, kad esi vienišas su savo problemomis ir panašiai. Tai nesunkiai išlukštenama su žodine raiška susijusiuose menuose – literatūroje, kine, teatre, bet skaityti vizualinę kalbą sekasi sunkiau, nes stinga įgūdžių“, – pasakojo kuratorė.

Pasiūlys plačią renginių programą

Kaip įprasta, nauja MO muziejaus didžioji paroda taps atspirties tašku jos temą papildantiems renginiams, kurių šį rudenį programoje – itin gausu.

Spalio 12 d., šeštadienį, paroda startuos su visą dieną truksiančiu atidarymo MOratonu. Jo metu emocinės sveikatos temos skleisis įvairiausiuose kontekstuose – nuo meno iki nerimo, laimės, vienišumo ar ašarų „Instagram“ istorijose. MOratone pranešimus skaitys bei pokalbiuose dalyvaus įvairių sričių profesionalai bei gerai pažįstami veidai – nuo psichoterapeutų, sociologų, menininkų iki satyra socialiniuose tinkluose išgarsėjusių kūrybininkų.

MOratono šeštadienį vainikuos menininkės Nancie Naive performansas bei psichodelinio roko grupės „Garbanotas“ koncertas.

Spalio mėnesį MO muziejus drauge su dokumentinių filmų festivaliu „Nepatogus kinas“ pristatys keturių filmų peržiūras, kurias lydės diskusijos, refleksijos bei kūrybinės dirbtuvės. Lapkritį MO muziejaus lankytojai turės galimybę sudalyvauti drauge su „Jaunimo linija“ rengiamame pokalbių cikle psichologinės sveikatos temomis.