Modelį Igną Valodką kaltinusi svaiginimu ir pagrobimu mergina pripažino melavusi: norėjo populiarumo

Šią situaciją pranešime spaudai pakomentavo žinoma teisininkė Rasa Vaičekauskytė. Ji prabilo apie vyrus, kuriems metami melagingi kaltinimai smurtu. „Vyksta revoliucija“, – sako advokatė.

Tiek minimo lietuvio, tiek gerai žinomo Holivudo aktoriaus Johny Deppo (laimėjo bylą dėl šmeižto, nes buvusios žmonos buvo melagingai apkaltintas smurtu) istorijos kelia klausimą: kodėl pasklidus gandams apie vyrus, kaltinamus smurtu, šie visuomenės akyse iškart tampa kalti dar neįvykus teismui?

Visuomenė, išgirdusi apie situaciją, kai vyras kaltinamas smurtu ar prievartavimais, tuo patiki, nes mūsų visuomenėje dažniausiai kalbama būtent apie vyrų tokio pobūdžio vykdomas nusikalstamas veikas.

Mūsų visuomenė nėra linkusi gilintis į faktines aplinkybes, aiškintis, ieškoti tiesos, ar taip tikrai buvo. Todėl netikra naujiena gali būti tiesiog užkabinanti antraštė arba suklastota nuotrauka, iš kurių gimsta tolesni prasimanymai, patvirtinantys žmonių mintyse egzistuojančius įsitikinimus.

Ar galima sakyti, kad tokios istorijos kaip I.Valodkos, J.Deppo yra precedento neturinčios ir keičiančios visuomenės požiūrį į vyrus šiose temose – vyksta revoliucija?

Žinoma, ir to geriausias įrodymas yra atliktos pataisos – nuo šių metų birželio 1 d. pagal BK 154 str., atsako tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą.

Kas gresia asmenims, skleidžiantiems šmeižtą?

Šmeižimas baudžiamosios teisės prasme yra tuo atveju, kai apie asmenį yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Svarbus tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo būdas, t.y. skleidžiama informacija turi būti teiginio konstatavimas, kaip, pavyzdžiui, šiuo atveju buvo Instagram storiuose paskleisti duomenys, kad I.V. neva apnuodijo ir pagrobė merginą, ir buvo dalijamasi žinutėmis, prašant žmonių „saugokitės“, „atsargiai“, kurios šiuo atveju neabejotinai laikomos konstatuojamojo pobūdžio.

Pagal BK 154 str. baudžiamosios teisės prasme, asmuo, paskleidęs apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Taip pat civiliniame procese kaltininkui gali būti nustatyta pareiga atlyginti tokiu elgesiu padarytą turtinę (pvz., netektas pajamas dėl reputacijos pablogėjimo ir pan.) ir neturtinę (moralinę) žalą.

Pranešime spaudai psichoterapeutas Saulius Subačius sako, kad mitas yra tai, jog vyrai smurtauja labiau nei moterys: „Nieko panašaus. Tiesiog vyrų smurtas yra lengviau įrodomas, jeigu jis fizinis. Moterys daugiau naudoja psichologinį smurtą ir dar neaišku, kas skaudžiau.“

Kas vyksta žmogaus, sukuriančio tokias melagingas istorijas, ir šmeižiančio, psichikoje?

Yra žmonės, kurie empatiškai jaučia kito žmogaus jausmus. Tad jei jaučiu kito žmogaus skausmą, negaliu jo skaudinti, nes man skauda kartu su juo. Priešingybė tam – žmonės, kurie negali jausti kito žmogaus skausmo. Jeigu kalbėsime apie kraštutinius atvejus, tai tam terminai būtų psichopatai, socioptai, toksiniai narcizai. Tokie žmonės vadovaujasi principu, kad tikslas pateisina priemones.

O kaip žmonėms, girdintiems tokias istorijas, atskirti, tiesa tai ar ne?

Mažam vaikui sunku išbūti su dvilypiškumu, t.y. jam norisi žmones skirstyti į blogus ir gerus. Deja, bet kai kurie suaugę tam tikrais aspektais vis dar pasilieka 5-ečio psichikoje: vertinant sudėtingas situacijas norisi kuo greičiau priimti sprendimą – nuteisti arba išteisinti. Būsena, kurioje reikia ieškoti atsakymų, vargina. Todėl žmonės gali „šokti“ į emocinius kraštutinumus dėl emocinės nebrandos. Ir yra linkę greičiau nuteisti, kad patys galėtų nusiraminti.

Brandus žmogus neskuba teisti, o duoda sau laiko įsigilinti į situaciją. Problema yra ta, kad daug kas nenori gilintis. Jie neieško tiesos. Daugelis žmonių yra prikaupę pykčio, ir tos situacijos, apie kurias išgirsta, pvz., socialinėje erdvėje, suveikia kaip proga tiesiog „išsivemti“.

Pranešime spaudai teigiama, kad praėjusią vasarą modelis, verslininkas Ignas Valodka nukentėjo nuo šmeižto, melagingai informacijai pasklidus socialiniuose tinkluose. Įvykį pakomentavo ir jis pats.

„Praėjusią vasarą K. M., su kuria buvau pažįstamas, pamatė mane mieste su mergina A. K. Tą patį vakarą K. M. socialiniame tinkle paskleidė melagingą informaciją, kad neva apnuodijau ir pagrobiau merginą. Instagram storiuose žmonės pradėjo plačiai dalintis paskleista žinute, prirašydami „atsargiai“, „saugokitės“ ir pan. su mano nuotrauka. Tą pačią dieną pamačiau, kad atsirado anoniminių išgalvotų prievartavimo istorijų. Visą šmeižtą ir apkalbas platino keletas Instagram paskyrų, valdomų G. Š., E. G. ir D. J. Apie paskleistą melagingą informaciją iškart pranešiau policijai.

Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, A. K. patvirtino, jog paskleista žinia internete apie mane nebuvo tiesa: niekas jos nei nuodijo, nei grobė.

Apklausos metu apklaustieji atsiprašinėjo už savo žinutes ir prisipažino besigailintys. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl baudžiamosios atsakomybės asmenims, prisidėjusiems prie šmeižto, viena mergina prisipažino, kad sukūrė prievartavimo istorijas nieko blogo nelinkėdama. Tikino, kad tiesiog norėjo pažiūrėti, kiek populiarumo susilauks jos parašytos išgalvotos istorijos, tačiau nesitikėjo, kad jos taps vienos populiariausių ir sukels šmeižto bangą.

Kažkam tokie išsigalvojimai atrodo juokingi, tačiau man pridarė daug žalos ir apjuodino mano vardą, patyriau daug streso. Tokie nusikaltimai turėtų būti labiau kontroliuojami teisiškai.“