Modelis Urtė Tomkevičiūtė: „Kartais norisi pailsėti nuo tobulo grožio sąvokos“

Kas tave paskatino tapti modeliu? Kiek metų jau užsiimi šia veikla?

Mano tapimo modeliu istorija išvis juokinga. Man tada buvo 13 metų. Po treniruotės sporto salėje aš su drauge bėgau per Kaune esantį „Akropolio“ prekybos centrą, rankoje laikydama kolos buteliuką. Staiga mane už rankos čiupo kažkokia mergina, aš visą „Coca-Cola“ išpyliau ant savęs, o nepažįstamoji paklausė, ar aš dalyvauju.

Kai paklausiau, kur aš turiu dalyvauti, ji atsakė, kad tai visiškai nesvarbu, užsegė man dalyvio apyrankę ir nustūmė į kampą, kuriame būriavosi gražios, pasidažiusios merginos su aukštakulniais. Nors jaučiausi kiek nesmagiai – avėjau sportinę avalynę, marškinėliai aplieti kola, tačiau sėkmingai praėjau visas atrankas.

Gal komisijos nariai mane todėl ir įsidėmėjo, kad atrodžiau kitaip nei kitos atrankoje dalyvavusios merginos. Dabar jau priimta, kad atrankos komisijos būsimuose modeliuose ieško savitumo, neužtenka būti gražiai pasidažiusiai ar apsivilkusiai – turi kažkuo patraukti žmones, kad jie norėtų su tavimi dirbti.

Mano sesė Agnė irgi dirba modeliu, nors jai tiktai 15 metų. Ji neseniai grįžo iš Japonijos. Kiek juokinga, kad jaunesnė sesė manęs klausinėja tų pačių dalykų, kurių aš savo laiku klausinėdavau kitų. Man dabar tie klausimai atrodo juokingi, o jai – labai svarbūs. Kelionėse po įvairias šalis įgyti ryšiai praverčia globojant sesę, jeigu ji atsiduria tose pačiose šalyse, kur man yra tekę dirbti.

Kas labiausiai patinka Londone? Ar daug tenka bendrauti su vietos lietuviais?

Tik atvažiavusi į Londoną, labai džiaugiausi, kad gyvenu savarankiškai, be tėvų. Man tada buvo 16 metų. Modeliu dirbu nuo 14 metų, todėl dar iki Londono porą metų teko keliauti po pasaulį, pripratau būti savarankiška. Tėvai gerbia mano savarankiškumą – jie visada klausia: „Ką nusprendei, ką padarei?“, tačiau niekada nesiteirauja, ką aš ketinu daryti. Jie gerbia mano sprendimus. Jaučiu, kad dėl mano savarankiškumo pasikeitė artimų žmonių požiūris į mane. Ir gerai, nes tėvams tenka mažiau rūpintis.

Londone pažįstu tik dvi lietuves. Tarp mano draugų daugiausiai prancūzų, arabų, rusų. Taip susiklostė, kad aš mokiausi tarptautiniame koledže ir gyvenu tarptautinėje aplinkoje. Londono centre, kur aš gyvenu lietuvių nėra daug – didžiuma lietuvių gyvena Londono pakraščiuose. Londono centre gyvena ypač daug žmonių iš pietinių šalių. Pietiečiai labai draugiški, kur kas laisvesni, į gyvenimą žiūri paprasčiau.

Londone labai pasiilgstu lietuviško maisto – juodos duonos su saulėgrąžomis, cepelinų, lietuviškos grietinės.

Kokiose šalyse dar teko dirbti? Kuo įsiminė tos šalys?

Teko lankytis ir dirbti Milane (Italijoje), Paryžiuje (Prancūzijoje), Bankoke (Tailande). Labiausiai patiko Milane – ten visiškai kitokia kultūra ir žmonės negu Lietuvoje ar Londone. Mane žavi Milano miesto dvasia, architektūra, labai patinka itališka virtuvė. Italai jaučiasi laisvi, jie yra temperamentingi ir moka džiaugtis gyvenimu.

Kaip jautiesi nuolat būdama dėmesio centre? Ar modelio karjera labai trukdo išlaikyti pusiausvyrą tarp asmeninio gyvenimo ir darbo?

Galiu patikinti, kad dirbant modeliu draugų ratas labai sumažėja. Tenka pastoviai keliauti, niekada neužsisėdžiu vienoje vietoje – tai man labai patinka, nes mėgstu susipažinti su kitų šalių kultūros aplinka. Nenorėčiau dirbti ofise, kur reikėtų visą dieną sėdėti vietoje. Kita vertus, nuolatinėse kelionėse pasiilgsti šeimos narių, su kuriais retai susitinki. Jeigu labai nori, modelio darbą įmanoma suderinti su mokslais, tačiau tada kuri nors viena sritis labiau nukenčia – neįmanoma vienu metu gerai atlikti dviejų darbų.   

Modelio darbas labai intensyvus – per diena vidutiniškai tenka sudalyvauti dešimtyje atrankų (angl. casting), kartais tos atrankos vyksta kone tuo pačiu metu. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad tenka „užsiimti“ eilę vienoje atrankoje, tada galvotrūkčiais lėkti į kitame miesto gale vykstančią kitą atranką, užsiimti ten eilę ir kuo skubiau grįžti atgal. Tokie modelių „lakstymai“ po atrankas neretai suryja visą dieną.

Kiekvienoje šalyje, kurioje modeliui tenka lankytis, modelių agentūros su juo sudaro kontraktus. Lietuvoje aš turiu kontraktą su motinine agentūra „Baltic Model Management“, kuri tarpininkauja ieškant kontraktų su kitomis modelių agentūromis visame pasaulyje. Kai esu Milane, man atstovaujanti vietinė modelių agentūra ieško darbų tik Italijoje.

Kokius privalumus ir trūkumus įžvelgi šiuolaikiniame mados pasaulyje?

Šiuo metu mados pasaulyje vyrauja moters „suvyriškėjimo“ tendencija. Moteriškų modelių „suvyriškėjimas“ jaučiamas visur – tiek dizaineriams renkantis tam tikro tipo moteris, tiek formuojant vyrišką įvaizdį per aprangos stilių, šukuosenas ir panašiai. Man atrodo, kad moterišką grožį reikia aukštinti, o ne bandyti jį pakeisti. Kita vertus, moteriškų modelių sėkmė labai priklauso nuo įvaizdžio – vieną sezoną gali būti paklausios moterys „vaikelio“ veidu, kitą sezoną – visiškai kitokios. Todėl dirbdama modeliu nepatyri nuolatinės sėkmės ar nesėkmės – daug kas priklauso nuo mados sezoniškumo. Jei vienas metais modeliui prasčiau sekasi, galbūt kiti metai bus itin sėkmingi.

Kaip įsivaizduoji savo artimiausią ateitį, tarkime po kelerių metų? Kuo užsiimsi baigusi modelio karjerą?

Sėkmės nepastovumas modelio karjeroje yra gana rizikingas, nes pasitaiko ir taip, kad vienais metais modelis dirba, o kitais – jau ne, todėl visad pravartu turėti „atsarginį“ planą, ką veikti, jei modelio karjera staiga nutrūktų. Mano atveju – su mados sritimi susijusios studijos. Jungtinėje Karalystėje baigiau CATS koledžą, dabar ruošiuosi studijoms Milano Istituto Marangoni universitete. Ketinu studijuoti mados verslą.

Kaip modeliai gali prisidėti prie visuomeninės veiklos?

Modeliai kviečiami į labdaringus renginius, pavyzdžiui, į skirtus kovai su krūties vėžiu. Vis dėlto, tuose renginiuose dažniausiai dalyvauja žinomesni modeliai, kurių veidai labiau matomi žurnaluose, televizijoje ir panašiai. Kartais į tokius renginius modelių agentūros siunčia ir mažiau žinomus modelius. Tiesa, Lietuvoje labdaringų renginių yra organizuojama labai mažai ir tokių renginių tikrai trūksta.

Kaip apibūdintum grožį?

Anksčiau labai vertinau fizinį grožį, tiek vaikinų, tiek merginų. Aš labai mėgstu fotografuoti ir visą laiką mėgdavau fiziškai patrauklius žmones. Pradėjusi keliauti, bendrauti su modeliais, ėmiau kitaip žiūrėti į žmones, keitėsi požiūris į nusistovėjusius stereotipus. Pavyzdžiui, plačiai paplitusi nuomonė, kad modeliai yra kvaili – tai visiška nesąmonė. Pažįstu modelių  studijuojančių teisę, verslą, mediciną ir sugebančių suderinti savo studijas su modelio darbu.

Dabar fotosesijai rinkčiausi fotografuoti žmogų su įdomia gyvenimiška patirtimi, o ne vien tik pasižyminčiu fiziniu patrauklumu. Atvirai pasakius, grožio ir mados pasaulyje gyvenu jau ketvertą metų, ir nuo fizinio grožio standartų man kartais darosi bloga. Dažnai po darbų, grįžus namo, norisi tik „įšokti“ į sportines kelnes, apsivilkti laisvus marškinius – norisi pailsėti nuo „tobulo“ grožio sąvokos, kurią tenka propaguoti kiekvieną dieną darbe. Dėl šios priežasties dauguma modelių laisvalaikiu būna be makiažo, nes paprasčiausiai pavargsta nuo darbe vartojamos kosmetikos.

Kokia buvo įsimintiniausia fotosesija, kurioje teko dalyvauti?

Visos fotosesijos būna įsimintinos, nes jos labai skirtingos – modelis niekada iš anksto nežino, kur jam teks dirbti ir koks įvaizdis jam bus sukurtas prieš fotosesiją. Milane teko fotografuotis korėjietiškam „Vogue“ žurnalui. Teko važiuoti į kalnus, kur, su trumpomis pertraukėlėmis, turėjau penkias valandas pozuoti stovėdama po lediniu kalnų krioklio vandeniu.

Po šios fotosesijos buvau visa mėlyna. Kitas įsimintinas atvejis – fotosesijos metu reikėjo pozuoti suveltais ir medaus sulietais plaukais. Po fotosesijos teko eiti namo medaus pilna galva ir ilgai krapštyti iš plaukų medaus gabaliukus. Trinkdama galvą turėjau suvartoti gal tris kondicionieriaus buteliukus. Kartais modelio darbe pasitaiko tokių situacijų, kai po fotosesijos nėra sąlygų nusiplauti kosmetikos – tenka eiti namo ir tik ten susitvarkyti.

Ką galėtum patarti modelio karjera besidominčiam jaunimui ar jau pradėjusiems šią karjerą?

Pirmiausia – labai tikėti savimi ir būti labai valingam. Mados pasaulyje modelius stumdo kas tik nori ir kaip tik nori. Reikia užsibrėžti aiškius tikslus ir nuosekliai jų siekti, antraip išnyksi kaip asmenybė. Mados pasaulyje būtina išlaikyti savo individualumą. Modelio darbas geras todėl, kad išmoko disciplinos ir atsakingumo.

Pavyzdžiui, jei labai reikia, aš galiu susikrauti visus kelionei būtinus daiktus per 10 minučių. Dirbant modeliu būtina išsaugoti ryšius su artimais žmonėmis – šeima, draugais. Artimi žmonės yra vieninteliai, kurie palaikys tave, nesvarbu ar tu tuo metu esi šalia jų, ar užsienyje. Ryšius su artimaisiais reikia labai saugoti ir branginti.

Portalas Anglijos lietuviams – ANGLIJA.today