Mokslai prestižinėje akademijoje dizaineriui Domantui Šmaižiui tapo tramplynu į pasaulinius mados vandenis

Dabar jis – Danijos „Sand Copenhagen“ drabužiu dizaino kompanijos mados asistentas, pelnęs specialųjį Danijos princesės Mary prizą „EyesOnTalents“, konkurso „Designers’ Nest“ specialiųjį prizą ir dalyvavęs ne viename mados šou.

Lietuvoje Domantas praėjusiais metais tapo jaunųjų mados kūrėjų projekto „Mados Injekcija“ nugalėtoju. Tai jam suteikė galimybę pristatyti savo kolekciją ne tik Vilniuje, bet ir Kijeve praėjusį mėnesį pirmą kartą vykusiame Tarptautiniame jaunųjų dizainerių konkurse (angl. „International Young Designers Contest“), į kurį buvo sukviesti devynių šalių geriausi jaunieji dizaineriai. Pagrindinėje Ukrainos sostinės gatvėje ištiestu podiumu žengė Domanto magistro baigiamojo darbo pasididžiavimas – penki vyriški modeliai, atidarę to vakaro šou.

„Mano tikslas yra plėsti asmeninį estetikos pojūtį ir dalytis asmenine vizija per mados meną. Tikiuosi, jog ši kolekcija įkvėps žmones švęsti savo identitetą ir išskirtinumą, kaip ir aš, besidalydamas asmeninio gyvenimo patirtimis ir ieškodamas savęs tarp vyriškumo ir moteriškumo normų“, – prieš savo pasirodymą Kijeve kalbėjo Domantas.

Nors iškart po mokyklos išvažiavęs studijuoti į Daniją Domantas mažai domėjosi Lietuvos mada, po bakalauro studijų dizaineriui sukirbėjo noras pasižiūrėti, kaip jo darbai atrodo kitų Lietuvos jaunųjų dizainerių kontekste: „Visai netikėtai užpildžiau „Mados Injekcijos“ anketą, nes norėjau palyginti kultūras, sužinoti, kaip mąsto Lietuvos studentai, užmegzti naujų pažinčių, pamatyti, kaip jie dirba. Tikrai nesitikėjau, kad laimėsiu.“

Nors galimybė dalyvauti „Mados Infekcijoje“ buvo suteikta tik trims jauniesiems dizaineriams – Rūtai Lendraitytei iš Lietuvos, Ivetai Vecmane iš Latvijos ir Domantui – pastarajam teko prizo atsisakyti: „Tuo metu siuvau savo magistrinio baigiamojo darbo kolekciją. Turėjau tik penkis modelius, o jiems tuo metu reikėjo pristatyti dvidešimt – tai yra daugiau nei pusę metų darbo. Kadangi turėjau siūti kolekciją magistrui, teko šios galimybės atsisakyti, mat visko nebūčiau suspėjęs fiziškai sukurti. Kadangi praleidau tokį šansą Vilniuje, galimybė savo modelius pristatyti plačiajai auditorijai Kijeve man buvo labai brangi.“

Į Kijevą atvykę devynių šalių jaunųjų dizainerių konkursų nugalėtojai tarpusavyje dalijosi tvaraus dizaino žiniomis, keitėsi idėjomis, mokėsi, kūrė naujų kolekcijų konceptus ir ruošėsi didžiajam mados pristatymui Kijevo širdyje, kuris buvo prieinamas ne tik visam Kijevo elitui, bet ir miesto gyventojams.

Paklaustas, kaip jo gyvenime atsirado mada, Domantas sako vieno momento net neprisimenantis: „Viskas vystėsi labai natūraliai. Iš pradžių, dar mokykloje, pradėjau daugiau domėtis mada, vėliau pačiu siūvimu. Galiausiai pabandžiau pats piešti, karpyti, siūti. Tik vėliau supratau, kad tai ir yra tai, ką noriu daryti visą gyvenimą. Viskas įvyko visai neplanuotai, klausantis ir sekant savo vidinį balsą.“

Domantas sako besididžiuojantis savo paskutine kolekcija, bet kasdien randantis naujų būdų tobulėti: „Savo darbuose tyrinėju, kaip mano identitetą paveikė Lietuvos visuomenė. Šioje paskutinėje kolekcijoje buvo labai įdomu mintimis sugrįžti į Kauną, mokyklos laikus, prisiminti, ką reiškia dvylika metų nešioti tą pačią uniformą, kasdien paklusti vyriškumo taisyklėms. Visą kūrybinį procesą dažnai lydėjo ir tam tikra nostalgija, kuri siejosi su romantizmo idėjomis.“

Domanto teigimu, labai sunku vertinti madą, nes kiekvieno požiūris į ją skiriasi, nesvarbu, kiek būtų išlavintas žmogaus estetinis skonis. Tai labai asmeniška: „Nepuolu kritikuoti ir net savanaudiškai nesidomiu visomis mados pasaulio naujienomis, nes taip man paprasčiau kurti savo modelius. Koncentruojuosi į save, o vėliau mėginu pažvelgti į kūrybos rezultatą kitų kūrėjų kontekste, sieti jį su man artima filosofija.“

Ukrainos mados savaitės organizatoriai šiemet pirmą kartą Kijeve surengė Tarptautinį jaunųjų dizainerių konkursą, kuriame varžėsi dizaineriai iš Lietuvos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Moldovos, Lenkijos, Gruzijos, Slovakijos ir Ukrainos. Iš viso net šešiolika dizainerių varžėsi dėl pagrindinio prizo – 10 tūkst. eurų stipendijos Europos dizaino institute ir piniginio prizo, skirto savo prekinio ženklo plėtrai. Pagrindinis prizas atiteko estės Carol Ott kolekcijai, įkvėptai mažų žvejų šeimų bendruomenių, gyvenančių Estijos salose, filosofijos.