Moksleiviai neliko abejingi benamės moters skausmui: nušalusias pėdas net 45 minutes šildė rankomis

Įvykis Kaune, viename iš nedidelių prekybos centrų įvyko sausio 9 d. Kadetai, kartu su daugybe kauniečių dalyvavę pagrobtosios devynmetės paieškose, vakarop vyko į bendrabutį ilsėtis, tačiau prieš tai užsuko į netoliese esančią parduotuvę kavos. Joje jie išvydo ant suoliuko sėdinčią ir verkiančią moterį, kartojančią, jog jai labai skauda kojas. Greta nukentėjusiosios buvo keli praeiviai bei prekybos centro darbuotojos.

Situacijai neabejingi jaunuoliai pasakoja išsyk supratę, jog skausmas kaunietei galėjo kilti nušalus pėdas.

„Nuėmiau moteriai batus ir pamačiau, jog odos pažeidimai yra paviršiniai, bet pavojingi. Paprašiau parduotuvės darbuotojų, kad atneštų kuo pėdas pridengti. Valentinas surado vienkartines pirštines. Tada ėmėme kojas šildyti rankomis“, – pasakoja A.K.Šulskis.

Pirmosios pagalbos procedūra truko apie 45 minutes. Tuomet moteris perduoda paramedikų globon.

Iš Kybartų kilęs dešimtokas A.K.Šulskis pasakoja kartą padėjęs vandenyje sušalusiam vyriškiui. Jaunuolis žinių, kaip elgtis netikėtose, gyvybei ir sveikatai pavojingose situacijose, yra įgijęs tiek Šaulių sąjungoje, tiek kadetų licėjuje.

„Neseniai aplankiau savo pradinių klasių mokytoją, kuri sakė prisimenanti, jog dar būdamas pirmokas svajojau tapti karo paramediku ar pasieniečiu. Tad, visada tam ruošiausi. Žinau, kad sudėtingomis aplinkybėmis svarbu būti ramiam, nepanikuoti. Tai būtina norint sulaukti pasitikėjimo iš žmogaus, kuriam teikiama pagalba“, – sako dešimtokas.

Kadetų licėjaus auklėtinis džiaugiasi savo kambarioko, iš Pervazninkų kaimo, Šakių rajone kilusio V.Kasperavičiaus parama. Dvyliktokas taip pat pasakojo, jog, draugui šildant nukentėjusiosios kojas, jis prisiminė visą informaciją, iš mokytojų gautą kadetų licėjuje.

Apie tai, kad kadetai liko neabejingi benamės moters pagalbos šauksmui, mokyklai pranešė įvykio liudininkė. Sesele daugybę metų dirbusi pensinio amžiaus kaunietė, nenorėjusi viešai skelbti savo pavardės, pasakojo, jog moksleiviai elgėsi ryžtingai ir žinojo, ką daryti.

„Skausmas buvo tikrai didelis, nes į parduotuvę atklydusi senolė šaukė balsu. Bandžiau ją kalbinti. Moteris vos pastovėjo ant kojų. Į verksmą sureagavo ir parduotuvės darbuotojos. Kartu nuvedėme nukentėjusiąją prie suoliuko. Tada ir pasirodė du moksleiviai, nepraėję pro šalį, o iškart ėmęsi veiksmų“, – prisiminimais dalinasi pašnekovė.

Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas Artūras Šulnius patikina, jog į gydymo įstaigą kasmet pristatomi dešimtys kauniečių, nušalusių galūnes ar veido odą. Neretai tai – benamiai, bet yra ir miestiečių, nukenčiančių pasivaikščiojimų gamtoje metu.

Pasak gydytojo, nušalimas – tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Nušalimai dažniausiai atsiranda ant veido, nosies, rankų, kojų pirštų, šlaunų esant šaltam, drėgnam, vėjuotam orui.

Požymiai gali būti paviršiniai, kai oda tampa pabalusi, minkšta, dilgčioja, sumažėja jautrumas. Taip pat nušalimai gali būti ir giluminiai – oda tampa sustingusi, kieta, balta, nejautri nušalusiose vietose, skausminga, atsiranda patinimas, pūslės. Jeigu nušalimas nepažeidė kraujagyslių, audinius įmanoma atkūrti, bet jeigu paveiktos kraujagyslės, žala yra daug rimtesnė, gali atsirasti gangrena, dėl kurios dažniausiai pažeistas kūno dalis tenka amputuoti.

Pirmoji pagalba, įtariant nušalimą, A.Šulniaus teigimu, yra įėjimas į šiltą patalpą.

„Jei drabužiai šlapi, juos būtina nusiimti, o sušalusias vietas pridengti. Nutraukus šalčio poveikį, pažeistos vietos atšildomos palaipsniui. Rekomenduojama gerti šiltus skysčius ir jokiu būdu nekaitinti galūnių prie radiatoriaus bei atviros ugnies, nekišti į karštą vandenį, netrinti šiukščiais audiniais, tokiais kaip vilna, ar sniegu. Nepatariama pažeistų vietų masažuoti“, – įspėja medikas.

Šaltu oru einant į kiemą, anot jo, būtina tinkama apranga ir avalynė. Taip pat pravartu būti sočiai pavalgius, nevartoti alkoholio.

„Jei nušalimai yra giluminiai, į gydymo įstaigą būtina kreiptis kuo skubiau“, – neabejoja A.Šulnius.