Kauno „Žalgirio“ mobilioji programėlė, ekologiška išorinė baterija, pakraunama saulės energija, lempiniai garso stiprintuvai ar aksesuarai iš antrinių žaliavų – tai tik maža dalis visų verslo idėjų, kurias yra įgyvendinę Lietuvos moksleiviai.
Iš nedrąsių „pelyčių“ į rizikos fanus
„Mokinių bendrovės „LampLT“ sukurtos „draugystės lempos“, leidžiančios bendrauti per atstumą su brangiais žmonėmis, stalo žaidimas, skirtas pasiruošti lietuvių kalbos brandos egzaminui, kurį sukūrė mokinių bendrovė „(Ne)žinau“, o reaguodami į šių dienų problemą – aplinkos taršą, „Straw bosses“ pagamino išskirtinio dizaino metalinius šiaudelius. Visos šios verslo idėjos įrodo, kad įrankių verslui kurti toli ieškoti nereikia, jais pasinaudoja netgi besimokantys mokyklos suole“, – dalijasi ekonominio švietimo ir verslumo ugdymo programų organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Anželika Rusteikienė.
A. Rusteikienė prisimena, kad moksleiviai, kurie iš pradžių nedrąsiai buriasi į komandas, vangiai ir nesklandžiai reiškia savo mintis, verslumo programos pabaigoje drąsiai priima sprendimus, tampa tikrais oratoriais ir rizikos fanais, nebijo daryti klaidų bei nestokoja kūrybiškumo.
„Matome, kaip mokiniai, spręsdami įvairias problemas, testuodami savo idėjas – sukuria skirtingus verslus ir taip ne tik patenkina rinkos poreikį, bet ir skleidžia verslumo dvasią, mokosi finansinio raštingumo. Visa tai leidžia geriau pasiruošti darbo rinkai. Tyrimai rodo, kad dar mokyklos suole pradėję verslą mokiniai, penkis kartus dažniau įkuria savo įmones ateityje, taip pat jie 40 proc. dažniau užima vadovaujančias pozicijas, greičiau įsitvirtina darbo rinkoje ir netgi tampa valstybės ateities kūrėjais“, – naudas rikiuoja A. Rusteikienė.
Pasak pasaulinio „Junior Achievement“ tinklo atstovės, tokios verslumo savybės kaip kritinis ir kūrybinis mąstymas ar atsakomybės jausmas gali būti tobulinamos per klaidų darymą ir darbą su kitais žmonėmis. Tam reiktų skirti bent 100 val.
„Šiandien jaunajai kartai, norinčiai greitų rezultatų, papildomo laiko suradimas vis dažniau tampa iššūkiu. Tad finansinis raštingumas, verslumo ugdymas turėtų iš atskirų organizacijų persikelti ir į mokyklų mokymosi programas. Juk pasaulio darbo rinkos ekspertai verslumą išskiria kaip vieną svarbiausių ateities gebėjimų“, – pastebi A. Rusteikienė.
Kad investicijos svarbiausios – mitas
Verslo idėjos generavimas, bendrovės steigimas, veiklos vystymas, produkto įvedimas į rinką, veiklos įgyvendinimas – penki pagrindiniai žingsniai, iš kurių susideda verslo planas. Daugelis, pasak A. Rusteikienės, yra linkę užstrigti ties pirmuoju žingsniu, nes galvoja, kad verslui reikia didelių investicijų, todėl atmeta savo idėjas.
„Kaip rodo startuolių patirtis, vien pinigai, neturint geros idėjos, verslo tikrai neužkurs. Norint pradėti savo verslą, kartais užtenka ir geros komandos, kuri dažniausiai nekainuoja. Visgi pastebiu, kad jaunoji karta – kitokia, ji įsitikinimą, kad verslui svarbiausi pinigai, vis dažniau griauna žiniomis apie tai, kas yra verslumas, jie drąsiai ieško alternatyvių finansavimo šaltinių, nebijo rizikuoti ir klysti. Ilgametė mokinių bendrovių praktika įrodo, kad verslo pradžiai puikia investicija išlieka – 3F – šeimos (angl. family), draugų (angl. friends) ir kvailių arba smalsuolių (angl. fools) investicija. O tik tada jau galima pasitelkti ir paskolas bankuose, investicijas iš rizikos kapitalo fondų ar sutelktinio finansavimo platformų, pavyzdžiui, „Kickstarter“ ar „Patreon“, – sako ji.
Svarbu ne vien mokslai
Kaip pastebi Rita Karavaitienė, „CV-Online“ marketingo vadovė, lankstumas, kritinis mąstymas, drąsa rizikuoti, keisti aplinką ir generuoti idėjas – gebėjimai, kurių, pasak darbo rinkos specialistų, ateityje darbuotojams prireiks labiau nei išsilavinimo. Dar mokyklos suole susipažinus su verslumu, išmokus dirbti komandoje, įgyvendinti savo idėjas, valdyti projektus, anot jos, atsiveria kur kas platesnės karjeros galimybės.
„Ar žmogus suras darbą, maždaug 50 proc. priklauso nuo to, kokios darbinės patirties jis turi ir 50 proc. nuo to, koks jis yra kaip žmogus. Be visų techninių žinių, išsilavinimo ir patirties, darbdaviams ne ką mažiau svarbu ir tai, ar žmogus įsilies į kolektyvą, kaip jis bendrauja ir bendradarbiauja, ar yra pozityvus, kūrybingas, kaip sugeba spręsti problemas, ar yra savarankiškas. Kaip niekad svarbus nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas ir tai privaloma daryti visą gyvenimą Kai kurie žmonės per daug sureikšmina mokslus ir galvoja, kad jei turi du aukštojo išsilavinimo diplomus, jiems daugiau nieko nereikia, tačiau galbūt jiems nesiseka įsitvirtinti darbo rinkoje dėl asmeninių savybių“, – svarsto R. Karavaitienė.
Jos teigimu, ateities specialybės – tai sritys, susijusios su inovacijomis, informacinėmis technologijomis, duomenų analitika ir sveikata.
„Šiandien Lietuvoje ypač stiprūs gamybos, pramonės ir informacinių technologijų sektoriai, todėl pastebimas ir pastaraisiais metais išaugęs šių sričių specialistų poreikis. Kiek sunkiau susirasti darbą ir įsitvirtinti rinkoje sekasi socialinių mokslų absolventams, pavyzdžiui, viešųjų ryšių, rinkodaros, reklamos, kultūros, žmogiškųjų išteklių specialistams dėl to, kad rinka šiais specialistais tiesiog perpildyta“, – išskiria ji.
Mokytis visą gyvenimą – būtinybė
Tobulinti jau turimas ir įgyti naujas kompetencijas bei mokytis visą gyvenimą, pasak „Litexpo“ parodų projektų vadovės Saulės Jančiauskės, ypač skatina nuolat kintanti ekonomikos ir darbo rinka. Prie to prisidėjo ir ketvirtoji pramonės revoliucija, įkvėpusi dar vienai naujos koncepcijos parodai.
„Nauja paroda, išaugusi iš „Studijų“, lankytojams atvers duris jau kitąmet kartu su „Studijos 2020“. Tai bus erdvė, įkvėpta poreikio kalbėti apie tai, kokios kompetencijos ir žinios bus reikalingos jau šiandien norint užtikrinti Lietuvos konkurencingumą globalioje rinkoje. Neabejojame, mokymasis visą gyvenimą ir gebėjimas kurti taps svarbiausia konvertuojama verte. Tad diskutuoti apie tai, kokios perspektyvos atsiveria gebantiems keistis, kurti, greitai įsisavinti ir pritaikyti naujas technologijas, tampa kaip niekad svarbu“, – sako S. Jančiauskė ir priduria, kad paroda bus aktuali tiek studentams, tiek jau dirbantiems žmonėms.
Moksleiviai ir visi, besidomintys studijų ir karjeros galimybėmis visame pasaulyje, šį savaitgalį, vasario 7–9 d. laukiami Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Oficialus „Studijų“ parodos karjeros partneris edukacinės rinkos lyderis „Kalba“ visus kvies žengti pirmuosius žingsnius sėkmingos ateities link – visi norintys, apsilankę parodos stenduose ir konsultacijose, galės išgirsi sėkmingos karjeros paslaptis ir sužinoti viską apie studijas užsienyje iš pirmų lūpų. Be to, parodos „Unikalusis AŠ“ erdvėje laukia įkvepiantys pasakojimai, padėsiantys į viską pažiūrėti „kitu kampu“. Parodoje bus pristatomos mokymosi, studijų, neformalaus švietimo galimybės Lietuvoje, užsienio aukštųjų mokyklų programos, savanorystės ir kitos savirealizacijos galimybės, verslo įmonių, kuriančių patrauklias darbo vietas, pasiūlymai, neformalaus švietimo ir saviugdos paslaugos.