Mokslininkai: dėl nenusisekusių santykių kaltinkite savo tėvus
Dažniausiai dėl to, kokie yra vaikai, daugiausia liaupsių arba kartais ir – neigiamų komentarų – gauna jų tėvai.
Vaikas sėkmingai baigė universitetą, tėvai sveikinami užauginę tokį protingą jaunuolį. Vaikas pasuko klystkeliais, žmonės svarsto: „Įdomu, kur jo tėvai padarė klaidų?“.
Net ir suaugę kiekvienas iš mūsų kaltiname savo tėvus dėl įvairiausių savo pačių santykių, vaikų auklėjimo ar apskritai gyvenimo nesėkmių. Tačiau kiek iš tiesų čia jų kaltė ir kaip būtų galima tai pakeisti?
„Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, mūsų vaikystė išties lemia mūsų santykius su kitais žmonėmis – ir vyksta tai ganėtinai sudėtingais būdais“, – portalui „The Daily Mail“ rašo santykių ir kūno kalbos ekspertė Tracey Cox.
Mūsų pasąmonė taip jau sustyguota – esame natūraliai užkoduoti ieškoti savo tėvų santykių klonų, kurie neretai pasireiškia pačiais įvairiausiais ir mūsų sąmonei neretai net nesuprantamais pavidalais.
Harvardo universiteto mokslininkai nuo pat 1938 metų stebėjo ir analizavo grupelės vyrų gyvenimą iki pat jiems sulaukus 80 ir daugiau metų. Tyrėjai pastebėjo, kad vyrai, kurių vaikystė buvo laimingesnė ir šiltesnė, suaugę mokėjo kur kas geriau palaikyti ir kurti romantiškus santykius bei tvirtą ryšį su savo antrosiomis pusėmis, visiškai nepriklausomai nuo to, kokioje socioekonominėje aplinkoje jie užaugo.
Kiek trumpesnės tų pačių Harvardo mokslininkų studijos su moterimis parodė, kad toks pats rezultatas galėtų galioti ir dailiajai lyčiai.
Tad jei atrodo, kad jūsų šeima vis dar netiesiogiai veikia ir jūsų santykius su antrąja puse, net ir praėjus ne vienai dešimčiai metų, kuomet užvėrėte jų namų duris ir pradėjote kurtis savarankišką gyvenimą, tikriausiai esate teisūs. Štai kodėl...
Genai – tai, ką jums davė gamta
Genai, kuriuos paveldite iš savo tėvų, turi didelės įtakos jūsų asmenybei ir santykiams su kitais žmonėmis. Vaikų vystymosi raidą stebėję mokslininkai atskleidė, kad genai mūsų asmenybės formavimuisi turi kur kas didesnės įtakos nei buvo manyta iki šiol.
Genai atsakingi už tai, kaip mums sekasi mokykloje, kaip sutariame su aplinkiniais bei tai, kokį gyvenimo kelią pasirenkame. Genų, deja, nepakeisite, tačiau žinodami, kokias savybes paveldėjote ir nuolat jas puoselėdami ar, jei reikia, slopindami, sąmoningai galite keisti save.
Aplinka – tai, ką jums davė tėvai
Žmogus neišsirita iš kiaušinio ir pats savęs neužaugina. Vaikystėje esame priklausomi nuo mus supančių žmonių. Kad ir kaip mus mylėtų tėvai, vis tik jie yra žmonės, o žmonės daro klaidų. Net ir tada, kai jų ketinimai būna patys geriausi. Juk ir jie patys į šį pasaulį atėjo paveldėję savo tėvų genus ir jų auklėjimo įpročius bei įtakas.
Geriausias variantas – mylintys, palaikantys ir savo meilę išreikšti mokantys tėvai, tuo pačiu nebijantys savo vaikams suteikti nepriklausomybės ir galios pačiam priimti savo sprendimus. Tačiau tai – teorija. Gaila, bet tikrai ne visi iš mūsų auga su tobulais tėvais. Kartais jie gali būti šalti ir abejingi, kartais – visiškai nemokantys mylėti, o blogiausiais atvejais – psichologiškai ar fiziškai agresyvūs.
Kiekvieni tėvai turi savų trūkumų, o būdami vaikais mes tarsi kempinė sugeriame visas savo tėvų emocijas, reakcijas, požiūrį ir nuotaikas, o tada – reaguojame.
Augdami mes būname tarsi mažieji stebėtojai, kurie mato savo tėvų santykius ir mokosi, kaip vyras turi elgtis su moterimi, kaip moteris turi elgtis su vyru ir kaip apskritai funkcionuoja santykiai su savo antrąja puse.
Ir štai kiek gąsdinanti tiesa – kad ir kokius santykius palaikė jūsų tėvai, užaugę jūs pasąmoningai susirasite ar patys susikursite jų kopiją arba (jei sąmoningai augdami apie tai galvojote) – visišką jų priešingybę.
Kartais tai išeina į gera – jei savo tėvų santykiais žavėjotės, natūralu, kad norėtumėte ieškotis to paties. Tiek pat natūralu būtų ieškoti visiškos priešpriešos, jei tie santykiai jums nepatiko, vis dėlto tai ne taip paprasta.
Mūsų pasąmonė taip jau sustyguota – esame natūraliai užkoduoti ieškoti savo tėvų santykių klonų, kurie neretai pasireiškia pačiais įvairiausiais ir mūsų sąmonei neretai net nesuprantamais pavidalais. Kad tai pasikeistų, būtina ugdyti savo sąmoningumą, o tai – itin ilgas ir gilaus savęs pažinimo reikalaujantis kelias.
Tėvas ir dukra
Tai, kaip moteris žiūri į savo tėvą, daro labai didelę įtaką ir jos požiūriui į visus vyrus. Tėvas yra pirmasis jūsų sutiktas vyras, pirmasis jums artimas vyras, tad ir visus kitus savo gyvenime sutiktus vyrus, pasąmonėje jūs lyginsite su juo.
Jei vyrai jums kelia nepasitikėjimą, dėl to dažniausiai ir bus kaltas problemiškas ryšys su tėvu.
Jei jūsų tėvas buvo sėkmingas, geras ir malonus, užaugusi manote, kad tokie turėtų būti visi vyrai. Jei toks geras ir malonus jis nebuvo, tuomet manysite priešingai. Maža to, jei vyrai jums kelia nepasitikėjimą, dėl to dažniausiai ir bus kaltas problemiškas ryšys su tėvu.
Teorija, kad moteris ieško į savo tėvą panašaus vyro, turi šiek tiek tiesos, tik čia svarbi yra ne tėvo išvaizda ar jo būdas. Užaugusi moteris santykiuose su savo antrąja puse dažniausiai pasąmoningai susikurs jos ir tėvo ryšio kopiją, repliką.
Tad jei tėvas buvo geras, šiltas ir jus betarpiškai mylėjo, tikriausiai ieškosite vyro, kuris darytų tą patį. Jei tėvas buvo atitolęs ir nemokantis tinkamai demonstruoti meilės, gaila, bet vėlgi – gali būti, kad susirasite tokį patį vyrą.
Užaugusi moteris santykiuose su savo antrąja puse dažniausiai pasąmoningai susikurs jos ir tėvo ryšio repliką.
Jei būsite sąmoninga, pastebėsite, kad užaugusi jaučiate trauką tokiems vyrams, kaip jis – šaltiems, abejingiems ir nepasiekiamiems. Taip yra paprasčiausiai dėl to, kad taip jau esate įpratusi.
Mama ir sūnus
Lygiai tas pats galioja ir kalbant apie vyro santykį su motina. Jei mama buvo gera, maloni ir rūpestinga – jums tai bus tarsi pamatai, ant kurių formuosite savo svajonių moters vaizdinį, taip pat tikėtina, kad ieškosite ir panašių santykių, kokius turėjote kartu su mama bei kokius matėte tarp jos ir jūsų tėvo.
Dažniausiai būtent taip, kaip jūsų tėvas elgiasi su motina, su savo moterimi elgsitės ir jūs.
Jei santykiai su mama buvo geri, tikėtina, kad susižavėsite moterimi, turinčia panašių charakterio savybių kaip ir ji. Jei esate įpratę, kad mama jumis rūpinosi, ieškosite tokios pat rūpestingos ir namų židinį kuriančios moters, jei matydami jos santykius su tėvu, manėte, kad mama visuomet būdavo užgožta, ieškosite moters, kuri būtų priešinga šiam vaizdiniui.
Dažniausiai būtent taip, kaip jūsų tėvas elgiasi su motina, su savo moterimi elgsitės ir jūs. Nebent į savo poelgius išmoksite žvelgti kiek sąmoningiau.
Sesuo ir brolis
Tėvai nėra vieninteliai, darantys didžiulę įtaką mūsų santykiams jau suaugus – ją daro ir giminaičiai.
Moterys, kurios turi brolių, į vyrus žvelgia kiek realistiškiau ir racionaliau.
Moteris gali išmokti nepaprastai daug palaikydama artimus ir atvirus santykius su savo broliu – jai tai gali padėti suaugus kurti geresnius ir atviresnius santykius su vyrais. Net ir suaugusi ši moteris visuomet turi artimą vyrą šalia, su kuriuo gali pasikonsultuoti ir kuriuo visuomet gali pasikliauti.
Moterys, kurios turi brolių, į vyrus žvelgia kiek realistiškiau ir racionaliau. Vis dėlto, jei santykiai su broliu visuomet buvo blogi, jei iš jo buvo sulaukiama vien tik kritikos, pašaipos ar konkurencijos, tikėtina, kad būtent taip su jumis elgsis ir vyrai.
Brolis ir sesuo
Išties naudingų žinių iš savo sesers pasisemia ir augdamas vyras. Tai viena pirmųjų jo pažinčių su priešingos lyties atstove – iš savo sesers ir jos draugių, augantis berniukas sužino, kad moterys yra emocionalesnės, mėgsta daugiau paplepėti, ilgai užtrunka vonioje ar kad joms svarbiausia yra draugės.
Taigi vėliau susitikinėdamas su moterimi, su seserimi užaugęs vyras, ją supras daug geriau. O vėliau – galbūt ir kreipsis konsultacijos ar patarimo dėl santykių į savo seserį.
Vis dėlto, jei santykiai su seserimi buvo blogi, augote jos nemėgdami, konkuruodami ar niekad nesutardami, tikėtina, kad išsiugdėte įtarumą moterims.