Mėnuo, kai jūs gimėte, pasirodo, gali turėti įtakos sveikatai. Bent jau taip patvirtino tyrimus atlikę Kolumbijos universiteto mokslininkai.
Jie atrado neįtikėtiną gimimo mėnesio ir įvairių ligų rizikos ryšį. Konkrečiai kalbama apie širdies ligas, virusines infekcijas ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimą.
Ir nors mintis, kad gimimo mėnuo apskritai gali turėti įtakos sveikatai, iš pažiūros ir atrodė juokinga, mokslininkų bendruomenė tyrimą patvirtino ir sutiko su jo išvadomis, rašo huffingtonpost.com.
„Mokslininkų bendruomenė iš tiesų mąsto labai plačiai – svarbiausia tiesiog yra turėti pakankamai realų pagrindą savo paskelbtoms išvadoms pagrįsti. Pateikdami šiuos rezultatus, pabrėžiame, kad gimimo mėnuo – tai kintamasis, tiesiogiai priklausantis nuo aplinkos veiksnių. Visi puikiai žino, kad aplinka gyvenimo pradžioje labai svarbi, ypač atsižvelgiant dar ir į genų įtaką“, – apie savo tyrimą pasakojo jo autorius Nicholas Tatonetti.
Kolumbijos universitete atlikto tyrimo metu mokslininkai išanalizavo 1,7 mln. žmonių duomenis, kuriuos jie gavo iš Niujorko medicinos duomenų bazių. Jie analizavo žmonių sergamumą daugiau kaip 1,6 tūkst. ligų.
Tyrimo metu pastebėta, kad 55 ligos „reikšmingai priklauso“ ir nuo gimimo mėnesio. Kodėl? Mokslininkai aiškina, kad vienas ar kitas metų laikas, kuomet gimstama, lemia gana daug aplinkos veiksnių, o būtent jie gimimo metu ar kūdikystėje yra labai svarbūs.
Štai keletas svarbiausių mokslininkų atradimų:
- Spalio mėnesį gimę kūdikiai patenka į didžiausią šių 55 ligų rizikos grupę, o tie, kurie yra gimę gegužę – į mažiausią.
- Susirgti astma didžiausia rizika kyla tiems, kas gimė liepą arba spalį.
- Didžiausią riziką susirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimu turi lapkritį gimę kūdikiai.
- Kovo mėnesį gimusiems kyla didžiausia rizika susirgti įvairiomis širdies ligomis.
- Visiems žiemos laikotarpiu gimusiems asmenims – kur kas didesnė rizika susirgti įvairiomis neurologinėmis ligomis.
Tačiau, kol dar nesusiruošėte bėgti tikrintis savo sveikatos, mokslininkai ramina, kad ši įvardyta rizika dar nėra tokia didelė, jog reikėtų pernelyg nerimauti ar imtis kraštutinių priemonių.
Taip pat skaitykite: Mokslininkų tyrimai: kaip pasikeičia sveikata, atsisakius saldžių gazuotų gėrimų
„Įdomiausia tai, kad mes atvėrėme kelią naujiems tyrimams, kurie galbūt padės išsiaiškinti, kaip įvairūs aplinkos veiksniai lemia tam tikrų ligų riziką. Kai jau suprasime šiuos mechanizmus, tuomet galėsime pasiūlyti būdų, kaip šių ligų efektyviau išvengti“, – tikino Nicholas Tatonetti.
Tyrimas buvo publikuotas žurnale „American Medical Informatics Association“, pilną jo versiją originalo kalba rasite paspaudę ČIA.