„Šią rugsėjo 1-ąją pradėsiu jau dešimtus metus švietimo srityje“, – sako privačios mokyklos „Gravitas schola“ Ukrainos vaikams viena iš steigėjų, jos direktorė ir mokytoja Agnė KLIMČIAUSKAITĖ (44).
Jums tinka posakis: neturėjote vargo, įkūrėte mokyklą...
Dar karo pradžioje prašiau Švietimo ministerijos, Vilniaus savivaldybės steigti tokią mokyklą. Gavau atsakymą, kad Ukrainos vaikai bus integruojami į lietuviškas mokyklas. Gerai, integruokite, bet per daugiau nei ketverius karo Ukrainoje metus to nepavyko sėkmingai padaryti. Visgi Lietuvoje pabėgėlių vaikų – ne vienas ir net ne keli šimtai, juos reikia mokyti, jais pasirūpinti, o ne vien „ant popieriaus“ integruoti. Todėl susiradau mecenatus ir įkūrėme nemokamą privačią mokyklą ukrainiečiams.
Kodėl manote, kad integracijai netinka valstybinės lietuvių mokyklos?
Būkime realistai: kokios pagalbos mokykloje gali gauti ukrainietis? Vaikas, kuris traumuotas karo, netekęs namų, kartais – ir artimiausių žmonių. Arba ko tikėtis mokytojui, kuriam ir taip į kone trisdešimties mokinių klasę atveda dar kelis „bekalbius“ vaikus? Jie paliekami sėdėti, tikintis, kad tiesiog nedrums tvarkos. Tai nėra ugdymas.
