Povilas MAČIULIS (39) šypsosi: gyvenime jam teko išmėginti ne vieną profesinę sritį. Kad visada domėjosi daugybe net labai skirtingų dalykų, rodo net trejos skirtingų krypčių studijos ir faktas, kad vaikystėje svajojo būti traukinio mašinistu, o tapo net kelių privačių mokyklų „Eureka“ vadovu. Kai juodu su žmona prieš kurį laiką pasuko į švietimą, abu suprato atradę sritį, kuri yra ir darbas, ir aistra.
Iki šio etapo teko pasivaikščioti įvairiais profesiniais keliais – net padirbėti politikoje. Kas gi pastūmėjo galiausiai sukti būtent į švietimą?
Dažnai galvojame, kad labai pasisekė tiems, kurie jau aštuoniolikos žino, ko sieks, ir kryptingai juda ta linkme visą gyvenimą. Galbūt. Bet aš manau, kad ne mažesnė vertė yra jungti iš pažiūros nesuderinamus dalykus. Kartais net pats nustembi, kokius neįtikėtinus ir vertingus dalykus tai gali sukurti.
O apie posūkį į švietimą su žmona ėmėme galvoti maždaug prieš dešimt metų. Birutė tada dirbo banke, aš buvau Kauno miesto tarybos narys, bet mes nuolat galvojome apie kokią nors prasmingą veiklą, investiciją į ateitį. Norėjome įdomios ir išliekamąją vertę kuriančios veiklos, o patirties versluose, tik kitokių sričių, aš turėjau.