Švedijos princesei Estelle – vos devyneri. Vaiko pečius slegia nevaikiška atsakomybė – vieną dieną ji taps sosto įpėdine, paskui – Švedijos karaliene. Mama ir senelis ją šioms pareigoms rengia nuo pirmųjų dienų.
Antroji Švedijos sosto paveldėtojų eilėje nuo mažens lydi tėvus – kronprincesę Victorią (44) ir princą Danielį (47) – renginiuose ir pratinasi prie svetimų žvilgsnių bei ypatingo savo statuso. Jos ateitis visai kitokia nei pusbrolių bei pusseserių ir net brolio – princo Oscaro (5). Princai Alexanderis (5), Gabrielis (3) ir Julianas, kuriam nėra nė metų, princesė Leonore (7), princas Nikolas (6) ir princesė Adrienne (3) gyvens beveik įprastai. Prieš porą metų karalius Carlas XVI Gustafas (75) nusprendė, kad šie šeši anūkai ir kitos jaunesniųjų jo vaikų atžalos nebepriklauso rūmams – tai yra nebeturi Karališkųjų Prakilnybių titulų bei oficialių pareigų. Jie tebegali pretenduoti į sostą, išsaugo asmeninius princų ir princesių titulus, bet neperduos jų būsimiems sutuoktiniams ir vaikams.
Taigi oficialių pareigų, priklausančių valstybės vadovui, galima tikėtis tik iš tiesioginių paveldėtojų: sosto įpėdinės princesės Victorios ir jos vaikų, pirmiausia – vyresnėlės princesės Estelle. Mažasis princas Oscaras gyvena lengviau. O štai Estelle nuo vaikystės pratinama prie būsimos karalienės statuso.