Mokytojas Donatas Kriukas: „Visažiniu savęs pavadinti negalėčiau“
Darbą reklamos srityje į mokytojo profesiją iškeitęs Donatas Kriukas jau daugiau nei dešimtmetį dirba technologijų mokytoju Vilniaus S. Neries gimnazijoje. 2014 m. D. Kriukas tapo Meilės Lukšienės premijos laureatu ir gavo inovatyviausio mokytojo technologijų ir menų srityje apdovanojimą. „Nuolat ieškau naujovių. Ir nors gyvenimu įtemptu grafiku, visko nespėju – visada priimsiu iššūki kažką naujo išbandyti. Gal šios savybės ir nuvedė iki tokių įvertinimų“, – sako penktadienį diskusijų festivalyje „Būtent“ pranešimą skaitysiantis Donatas.
Mokytoju tapote po projekto „Renkuosi mokyti“. Iki tol apie šią specialybę nebuvote pagalvojęs?
Pedagoginės studijos buvo mano antrasis pasirinkimas. Programa „Renkuosi mokyti“ sužavėjo savo garsiai skelbiamu tikslu – mokykla turi keistis, atsirasti naujų vėjų ir idėjų mokymo procese. Visa tai atitiko mano, tuo metu ieškotų iššūkių poreikį. Tikrai buvau ir iki šiol esu laimingas tapęs šios programos dalimi.
Ar pradėjęs dirbti vaikais tikėjotės, kad būsite išrinktas vienu inovatyviausių mokytojų technologijų ir menų srityje?
Atėjęs dirbti į mokyklą tikėjau, kad nuoširdumas ir atvirumas gali daug, šios nuostatos laikausi iki šiol. Manau, kad tai padeda būti ne griežtu, o atviru mokytoju. Pastebiu, kad kai kuriems mokiniams tai yra neįprasta, nes jie tikriausiai yra pratę prie „visažinių“ mokytojų. O tokiu savęs aš pavadinti negalėčiau. Nuolat ieškau naujovių. Ir nors gyvenimu įtemptu grafiku, visko nespėju – visada priimsiu iššūki kažką naujo išbandyti, nes noras bandyti nuolat mayje verda. Gal šios savybės ir nuvedė iki tokių įvertinimų.
Ar technologijų ir grafinio dizaino specialybė dažna Lietuvos mokyklose? Ar ši programa išskirtinai vykdoma S. Nėries gimnazijoje?
Technologijos dėstomos visose Lietuvos mokyklose, kur įgyvendinama Bendroji ugdymo programa. Tiesa, kai kuriose specializuotose mokyklose šios pamokos gali ir nebūti. Jei kituose dalykuose rezultatų reikia laukti labai ilgai, tai technologijose jie matosi iš karto – mokiniai atlieka savo kūrybinius darbus, kuriuose atskleidžia savo kūrybiškumo gebėjimus, kruopštumą, mokėjimą naudotis įrankiais ir pan. Grafinis dizainas yra pasirenkamasis dalykas, kuris dėstomas tik kai kuriose gimnazijose, jame mokiniai supažindinami su pagrindinėmis grafinio dizaino kūrimo taisyklėmis, jos išbandomos praktiškai, kuriamos vizualūs produktai. Siekiu, kad šiame dalyke mokiniai įgautų pranašumą prieš kitus, kai jie studijuos universitete ar užsiims panašia veikla kitose srityse. Gebėjimas valdyti grafinius virtualius įrankius šiomis dienomis suteikia nemažą pranašumą.
Nuo šių metų pradedu dėstyti naują dalyką, kuris bus tik S. Nėries gimnazijoje tai „Medijos ir Inovacijos“. Man ši patirtis bus nauja, tačiau mokykla yra užsibrėžusi tikslą tapti į medijas orietuota mokymo įstaiga, o aš esu iš tų mokytojų, kuris šį dalyką mokykloje pradėjau vystytį nuo pat pradžių. Su mokiniais nagrinėsime naujausias inovacijas, kaip jos pasireiškia medijose, o galutinis produktas bus sukurta instaliacija mokykloje ar Vilniaus senamiestyje – tokį rezultatą esame apsibrėžę su grupe.
Be viso to medijų raštingumo ugdymo įgyvendinimui su kolegomis esame įgyvendinę Erasmus+ projektą, kurį patys ir koordinuojame jis vadinasi „Medijos: suprasti ir sukurti. Medijų ugdymo įgyvendinimas mokyklose“ (Media: to understand and create. The implemantation of the media education in school) .Kartu su partneriais iš Kroatijos ir Graikijos sukūrėme 34 val. mokymo programą ir metodinę medžiagą.
Ar vaikai noriai lanko jūsų pamokas, domisi šia sritimi ir galbūt net žada kažką panašaus studijuoti baigę mokyklą?
Mokiniai šias pamokas lanko įprastai kaip ir kitas. Labai džiaugiuosi atradęs kelis mokinius, kuriems šios mano dėstomos sritys yra įdomios ir patrauklios, tokie mokiniai sutinka dalyvauti kūrybinėse mokinių parodose, olimpiadose, inicijuoja savo projektus, pasirenka technologijų metinį projektinį darbą.
Kokiu formatu vyksta jūsų pamokos?
Viskas prasideda nuo dialogo, labai nemėgstu ilgai kalbėti, jei taip atsitinka pajuntu, kad pats nebegirdžiu savęs ir suprantu, kad mokiniams per sunku manęs nuolat klausyti, todėl sau esu nusistatęs tokį saugikli – jei išsiplečiu kalbėdamas ir atsibostu pats sau – staigiai kažką keičiu, duodu praktinių užduočių ir pan. Visa pamoka paprastai turi kelias kintančias dalis, kad ji nebūtų nuobodi ir įvyktų užduoties tęstinumas. Į klasę mėgstu pasikviesti svečių arba su mokiniais vykstame į kitas erdves.
Apskritai ar šiais laikais moksleiviai yra motyvuoti?
Kol mokslo metų pradžia atrodo, kad visi nusiteikę teigiama, vėliau mokinius užklumpa rutina, kuri juos kankina – vieni su tuo susitvarko ir priima kaip kasdienybę, bet kiti pasiduoda neigiamoms emocijoms, ima protestuoti, ieško kaitos, kartais nebūtinai į teigiamą pusę. Šiais laikais mokinių įvaizdis labai svarbus, labai dažnai jis sukuriamas toks, kad kitų akyse mokinys turi būti maištaujantis, ieškantis tiesos, viskuom nepatenkintas. Tačiau su tokiu mokiniu kalbant akis į akį pasirodo, kad tai tik vaidmuo su kuriuo jam lengviau išgyventi.
Ar sunku su „problemiškais“ mokiniais rasti bendrą kalbą?
„Problematiškumas“ yra kažkokių įvykių ar elgesio pasėkmė. Į gimnaziją papastai jie ateina jau su tam tikra patirtimi, todėl paprastai užtrunka laiko, kol suvoki kokios priežastys mokinio vienokį ar kitokį mokinio elgesį mokykloje. Mokinių jautrumas yra begalinis, panašu, kad juos slegianti našta jiems kartais būna per sunki. Nėra pasakoma, kaip su ja susitvarkyti. Su tokiais mokiniais stengiuosi pasikalbėti ir pasitarti ką jie galėtų daryti, kad kažkas pasikeistų.
Kaip vyksta jūsų dalyko vertinimo sistema? Juk ne kiekvienas vaikas apdovanotas meniniais sugebėjimais...
Kiekvieno mokinio pasiekimai yra svarbūs ir puikiai suprantu, kad visi jų vienodų turėti negali, todėl džiaugiuosi vien tuo kai pastebiu kažkokį teigiamą pokyti ar gerą emocijaą, kai mokiniui pasiseka užduotį atlikti iki galo. Kartais patys mokiniai dėl to nustemba. O vertinimas pažymiais paprastai būna aptariamas kiekvieną kartą atskirai, kai pradedame atlikinėti darbą. Iš anksto nusakau kriterijus, kurie svarbūs užduočiai atlikti. Pvz: darant bėgančio kamuoliuko trasą vienas pažymys rašomas už tai, kiek sekundžių kamuoliukas išbūna trasoje, matuojame chronometru. Sąlyga prieš tai būna aptarta, kad kamuoliukas turi išbūti bent 10 sekundžių. Kitas kriterijus būna estetinis arba konstrukcinis.
Ar nepasiilgstate darbo reklamos srityje? Dažnai girdime, kad mokytojai nėra patenkinti savo darbu, atlyginimu...
Man kažkaip pavyksta suderinti pedagoginę ir kūrybinę saviraišką. Be mokyklos dar užsiimu maketavimo darbais, švenčių dekoravimu ir pan. Atlyginimo klausimas yra svarbus, bet kažkada retoriškai savęs paklausiau ar geriau dirbčiau jei sumokėtu 100 eur. daugiau? Atsakymas – ne. Manau, tik atlygio dydis formuoja požiūrį į pačią profesiją, jos patrauklumą. Sunku visiems nupasakoti ką dirba atsidavę mokytojai kas diena, nes pažiūrėjus iš šono gali pasirodyti, kad praveda kelias pamokas, turi laisvą vakarą, o vasara turi du mėnesius atostogų. Bet tai, toli gražu nuo realybės...
Apart mokytojo darbo dar dirbate dekoravimo srityje. Kodėl? Ar savęs realizuoti mokykloje iki galo negalite, ar vėlgi už mokytojo atlyginimą negalima išgyventi?
Dekoravimas yra mano, kaip kūrėjo realizavimas, čia jau dirbu su individualiais žmonėmis, arba įmonėmis, kur suformuojamos užduotys, o mano užduotis jas išspręsti ir įgyvendinti. Tai duoda greitą grįžtamąjį ryšį, leidžia atsikvėpti nuo kitų sričių. Intensyvūs dekoravimo užsakymai prasideda vasaros metu ir šventiniu laikotarpiu, tai taip pat yra dėkingas laikas šias veiklas derinti su užimtumu mokykloje.
Kaip mokykla pasikeitė nuo tada, kai pats joje mokėtės? Gal mokymo sistema ir patys mokytojai tapo liberalesni?
Savo mokykloje dar pamenu atvejus, kai mus koridoriuje stabdydavo direktorius ir prašydavo parodyti nosinę ir palukų šukas, nes jis buvo įsitikinęs, kad visi vaikinai jas turi nešiotis. Dabar daugiau galvojama apie tai, kokią emociją mokinys turi išgyventi mokykloje, kuriamas aktualus turinys – pamokose aptariama tai kas aktualu, o ne praėję.