Kartais juokaujama, kad labiau pažįsti žmones, tuo labiau imi mėgti šunis. Šunų augintojai neleis sumeluoti – šis keturkojis geriausiu žmogaus draugu vadinamas ne šiaip sau. Tuo neabejoja ir Monika Šalčiūtė.
Ilgus metus svajojusi apie augintinį ji pagaliau ryžosi atsakingam žingsniui – jau po mėnesio jos namuose apsigyvens japonų akita.
„Noriu turėti draugą, kuris nedings, kai man bus blogai, kai jaučiuosi emociškai nestabili. Draugą, kuris padės kovoti su tamsiais gyvenimo etapais ir liūdnomis akimirkomis“, – Žmonės.lt sakė Monika.
Jos namuose šuniukas apsigyvens po mėnesio, kol kas jis dar auga su mama. Iš Elektrėnuose esančio veislyno „Saulėtekis“ patiną išsirinkusi Monika vis dar svarsto, kaip jį pavadinti, kokį vardą duoti.
„Dokumentuose jis turi japonišką vardą Junichi, kuris išvertus reiškia „pirmasis sūnus“. O aš pati galvoju pavadinti Persiku, Peach‘u, Chiku. Dar galvoju“, – kalbėjo mergina.
Apie augintinį Monika sako galvojusi jau seniai, todėl šis jos sprendimas – atsakingai apgalvotas. „Metus laukiau, norėjau pažiūrėti, ar vis dar norėsiu šuns, ar tai nėra vaikiška užgaida. Supratau, kad nėra“, – sakė ji.
Paklausta, kodėl pasirinko patiną, jis juokėsi: „Su mergom daug problemų.“
Monika jau šiandien sako svajojanti, kaip drauge su nauju draugu galės drauge bėgioti, kartu leisti laiką lauke. Ji neatmeta ir galimybės dalyvauti parodose, bet kol kas apie tai, sako, kalbėti dar anksti.