Monika Šalčiūtė pasidalijo gimtadienio akimirkomis: karūna, artimiausi draugai ir fejerverkai
Monikai Šalčiūtei sekmadienį suėjo 23-eji. Pasipuošusi kaip princesė Monika gimtadienį smagiai paminėjo draugų būryje, o šventės akimirkomis pasidalijo ir su Žmonės.lt skaitytojais.
Savo gimtadienį M.Šalčiūtė atšventė viena diena anksčiau – šeštadienį. Daugiau nei 20 bičiulių ji pakvietė į netoli Vilniaus esančią sodybą.
Prieš gimtadienį Žmonės.lt ji pasakojo į savo šventę pakvietusi kone visus, kuriuos labiausiai myli, – tai ir buvusias klasės drauges, su kuriomis mokėsi dar pradinėje mokykloje, ir kadaise kaimynėmis buvusias bičiules, ir kelias buvusias bendradarbes...
„Nenorėjau kažkokio fyfų vakarėlio – pakviečiau vien draugus, artimus sau žmones. Nekviečiau žinomų žmonių – su tokiais nebendrauju. Nenorėjau netikros atmosferos. Susirinko vien tie, su kuriais tikrai bendrauju, nors kai svečių virš 20, visų artimiausiais, tikrais draugais gal ir nepavadinsi. Bet kompanija šilta“, – Žmonės.lt sakė Monika.
TAIP PAT SKAITYKITE: Monika Šalčiūtė švenčia 23-ią gimtadienį: „Labiausiai norėčiau surasti antrąją pusę“
Šventėje ji pati atrodė kaip tikra princesė – su karūna, rausvai balta suknele, apsupta balionų.
Gimtadieniui ji kaip reikiant pasiruošė – šventę vedė Laurynas Juozas Liutka, muzika pasirūpino Monikos bičiulis – Benediktas Jonuška – BeLeo. Vidurnaktį būrys draugų į ugnį metė gintaro dulkes, linkėdami merginai gražiausių metų, o galiausiai danguje pasirodė ir fejerverkai.
Vienas didžiausių netikėtumų Monikos gimtadienyje – netikėtai iš užsienio grįžęs brolis.
„Man padarė staigmeną brolis Mykolas, nepranešęs, kad grįžta į Lietuvą, atvyko į mano gimtadienį. Net susigraudinau... Negalvojau, kad kada man kas nors padarys tokią staigmeną, o ypač brolis, jis ne toks“, – pasakojo M.Šalčiūtė.
Mergina šiemet draugų prašė kiek netikėtų dovanų, tarp kurių – ir langų ploviklis, ir kilimas. „Juk geriau nei visokios statulėlės“, – sakė ji.
Visgi po gimtadienio prisipažino, kad tik juokavo: „Aš juokais surašiau draugams dovanų sąrašą, ko noriu dovanų, nes manęs vis klausė ir klausė... Nežinojau, ko noriu, tai apsidairiau aplink namuose ir pažiūrėjau, ko man trūksta, kas baigėsi. Tai nebeturėjau langų ploviklio, valiklio pamušalams, naujo grindų šepečio... Dabar pilni maišai pūkų rinkiklių ir ploviklių, – juokėsi ji. – Be abejo, gavau, net tik šmaikščių dovanų, bet ir kitokių – nuo papuošalų, gėlių, knygų, suknelių, saldainių – iki kilimų, kosmetikos ar pinigų.“