Moteris ryžosi gašliam eksperimentui – 365 dienas skyrė seksui su nepažįstamais vyrais: rezultatas šokiruoja
Moteris, 365 dienas mylėjosi su atsitiktiniais vyrais. Po šokiruojančio eksperimento atskleidė netikėtus tokios patirties rezultatus – kas nustebino, ir kas ją traumavo.
Britų rašytoja Kitty Ruskin išleido knygą „Dešimt vyrų: metai atsitiktinio sekso“, kurioje aprašė savo patirtį permiegant su atsitiktinai sutiktais vyrais.
Moteris sakė, kad tokiu savo elgesiu norėjo išmokti nustoti taip rūpintis, su kuo mylisi ir tikėjo, kad seksas su atsitiktiniais vyrais ją išlaisvins.
Ji taip pat teigė, kad šį sprendimą iš dalies įkvėpė televizijos serialo „Seksas ir miestas“ veikėja Samantha Jones, kuri nuolat mylėdavosi su skirtingais vyrais.
„Daugiau jokios kaltės, savęs niekinimo ir apribojimo. Jaučiausi laisva ir bebaimė. Buvau Samantha“, – eksperimento pradžioje „Daily Mail“ sakė K.Ruskin ir pridūrė, kad mylėjosi su tiek žmonių, su kiek norėjo.
Tačiau viskas galiausiai pasisuko netikėta linkme – užuot nuolatinio malonumo, ji patyrė traumą. Knygoje moteris atskleidė, kad du kartus buvo išprievartauta.
Per pirmąjį pasimatymą su modeliu K.Ruskin manė, kad su juo iš karto rado ryšį. Tačiau jau per antrąjį susitikimą ji buvo šokiruota sužinojusi, kad jo namuose pilna surišimo įrangos, kurią jis panaudojo be išankstinio susitarimo.
Kitas susitikimas su doktorantu taip pat paliko kartėlį burnoje. Permiegojusi su juo pirmą kartą, K.Ruskin teigė, kad jis bandė ją įskiepyti tikėjimu „nauja religija“, kurią jis kūrė.
Ji pasakojo, kad jis taip pat ją smaugė be jos sutikimo – po šio įvykio ji jautėsi tokia sumišusi, kad net fiziškai pykino.
„Tai tikriausiai truko tik kelias sekundes, bet jos buvo kankinamai lėtos“, – knygoje rašė moteris. „Negalėjau kvėpuoti, o mano kojos nelietė grindų.“
Dar vienas vyras jai į gėrimą įdėjo išprievartavimo narkotikų.
K.Ruskin pasakojo, kad jos pasimatymo partneris, neįvardytas vyras, nusivedė ją į savo namus, nepaisant to, kad ji buvo „per daug girta, kad sutiktų“, prieš pradėdamas su ja mylėtis be apsaugos priemonių.
„Mano protas tarsi atmetė tai, kad buvau prievartaujama. Protas taip bandė mane apsaugoti“, – prisipažino ji. „Po to, kai nutinka kažkas traumuojančio, nenori pripažinti, kad tai įvyko. Nesijauti pasiruošęs to priimti.“
Nepaisant traumuojančios patirties, ji nusprendė tęsti savo seksualinę kelionę, tačiau pasirinko kitokį požiūrį.
„Man patiko mintis mylėtis su žmogumi, kuriam rūpiu. Su žmogumi, kuris gerbia mano jausmus. Galbūt seksas santykiuose suteiktų man daugiau pasitenkinimo, daugiau galių“, – knygoje rašė K.Ruskin.
Tačiau viskas klostėsi ne taip, kaip planuota. Vyras, su kuriuo ji susitiko vėliau, privertė ją mylėtis be apsaugos priemonių.
„Prezervatyvas“, – ne kartą kartojo K.Ruskin, – tačiau jis nenustojo. Antrąjį išprievartavimą ji apibūdino kaip „beveik nepakeliamą sielvarto naštą“.
Nepaisant to, kad K.Ruskin buvo kupina vilčių, galiausiai teko prisipažinti, kad atsitiktinių lytinių santykių metai jai padarė daugiau žalos nei naudos.
Ji teigė, kad knyga siekė atkreipti dėmesį į naštą, su kuria susiduria moterys atsitiktinių pasimatymų metu.
„Moterys pavargo nuo baimės būti išprievartautos. Tai traumuoja“, – rašė ji.