Moteriškų kūno formų šefė I. Juciūtė-Čibirkienė nesigėdija: „Myliu save tokią, kokia esu“
Kulinarinių laidų vedėja, žavioji virtuvės šefė Ilona Juciūtė-Čibirkienė pirmąsias žiūrovų simpatijas užkariavo prieš daugiau nei metus, kai tapo kulinarinės TV3 laidos „Virtuvės istorijos“ veidu. Moteris daugeliui įsiminė ne tik dėl puikių kulinarinių sugebėjimų, šilto bendravimo ir plačios šypsenos, bet ir dėl moteriško žavesio. Nors Ilonos kūno linijos itin moteriškos, šefė užtikrinta – ne kilogramai nulemia moters grožį.
„Aš mėgstu sakyti – arba atrodai, kaip nori, arba valgai, ką nori. Visi mes turime sau vienokių ar kitokių pastabų, tačiau svarbiausia – vidinė būsena. Kai myli gyvenimą, esi apsuptas brangių žmonių bei teigiamų emocijų – tada jautiesi gražus. Esu laiminga mama ir žmona, pildosi mano svajonės derinti aistrą kulinarijai ir televizijai. Gal ir norėčiau atsikratyti kelių kilogramų ir kartais peikiu save už tai, kad per dažnai leidžiu sau lepintis skaniu maistu, tačiau myliu save tokią, kokia esu“, – šypsosi žinoma moteris, kurios nuveiktų darbų sąraše šiandien – ir naujasis TV3 kulinarinis projektas „Maisto kelias“.
Vasaros kulinarinių kelionių projekte „Maisto kelias“ Ilona žiūrovus pamalonina ne tik geriausių šalies kulinarinių vietų pristatymais, bet ir savo įvaizdžiais. Žinoma šefė pabrėžia – net ir su keliais papildomais kilogramais ji jaučiasi graži, jai patinka ryškūs, stilingi drabužiai, o ne figūrą maskuojantis platūs rūbai.
„Niekada nesistengiau paslėpti savo kilogramų po beformiais drabužiais. Visada buvau truputį maištautoja. Žinoma, į veidrodį žvelgiu realistiškai ir nekvailioju su visiškai nei pagal amžių, nei pagal figūrą netinkančiais rūbais, tačiau mėgstu ryškius ir įsimintinus drabužius“, – apie savo stilių sako Ilona.
Kiekvieną šeštadienio rytą televizijos žiūrovus iš lovos kelia trys gero maisto ekspertai – kulinarė, TV3 laidos „Virtuvės istorijos“ vedėja Ilona Juciūtė-Čibirkienė, šefas iš Šri lankos Dilan Dampella Gamage bei legendinės grupės ŽAS narys Gidonas Šapiro-Bilas. Trijulė keliaudama maisto keliu aplankys visas dešimt Lietuvos apskričių, išragaus autentiškus tam kraštui būdingus patiekalus, susipažins su ilgaamžėmis maisto tradicijomis ir ieškos dar neatrastų kiekvieno regiono kulinarinių kampelių.
Praėjusioje TV3 kulinarinių kelionių laidoje „Maisto kelias“ komanda leidosi į kelionę po Marijampolės apskritį. Čia laidos vedėjai atrado tikrus šios apskrities gastronominius pasididžiavimus.
Marijampolės apskrities atradimai
„Maisto kelio“ trijulė kelionę po Marijampolės apskritį pradėjo itin įsimintinai – juos Marijampolės cukraus fabriko muziejuje pasitiko garsus lietuvių menininkas Ray Bartkus, kurio inicijuotas meno simpoziumas „Niujorkas, Londonas, Marijampolė – idėjų migracija“ vyko jau penktąjį kartą. Pasirodo, šio projekto idėja gimė dar 2011 metais Jamaikoje, kuomet bendraminčiai menininkai nutarė suvienyti įvairių šalių kūrėjų polėkį.
Kita stotelė – vienas svarbiausių maisto pramonės verslų ne tik Marijampolės apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje – tai 20 metų patirtį duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių rinkoje turinti kompanija „Mantinga“. Tai šeimos verslas, tad gaminant produktus – tiek kasdienę duoną, tiek gurmanišką tortą – vadovaujamasi tomis pačiomis vertybėmis, kaip ir šeimoje – skonis, kokybė ir, svarbiausia, ragaujančiųjų šypsenos.
„Maisto kelio“ trijulę pasitiko generalinis direktorius Klemencas Agentas, kuris pakvietęs į „Mantingos“ karščio, šalčio ir meilės namus aprodė visą kepyklą. Čia vedėjai sužinojo, jog krosnyse gaminiai yra kepami ant akmens bei pamatė, kaip jie atvėsinami – apkepti produktai keliauja net į 40 laipsnių šaltį.
Laidos vedėjai išvydo ir kruasanų giminimą. „Mantingoje“ per valandą pagaminama net 17 tūkstančių didesniųjų ir 25 tūkstančiai mažesniųjų kruasanų. Po naujų žinių kupinos ekskursijos Ilonos, Bilo ir Dilano laukė neeilinės vaišės – stalas nukrautas gardžiausiais „Mantingos“ produktais: nuo vegetariškų sumuštinių iki saldžių kepinių.
Besigardžiuojant Klemencas papasakojo ir šio verslo įkūrimo istoriją. Prieš du dešimtmečius užsienyje ragauti kruasanai jį įkvėpė pastatyti Lietuvoje mažą kepyklėlę, kuri dabar yra išsiplėtusi iki 42 tūkstančių kvadratinių metrų gamybinių patalpų.
„Pavadinimas kilo labai paprastai – turiu sūnų Mantą ir dukrą Ingridą. Sudėjus šiuos vardus ir išėjo Mantinga“, – įdomų faktą atskleidė Klemencas, pasakodamas apie šeimos verslą.
Susipažinę su Marijampolėje veikiančiu maisto pramonės verslu, vedėjai atvyko į dar vieną šios apskrities gastronominį pasididžiavimą – restoraną „Kuchmistrai“. Jis įsikūręs tikrojoje autentiškoje Zyplių dvaro virtuvėje. „Kuchmistruose“ galima ne tik gardžiai pavalgyti, čia taip pat rengiamos įvairios edukacinės programos, degustacijos.
Restorano šeimininkai Arūnas ir Lina Tarnauskai vedėjus nustebino neeilinėmis vaišėmis – net dvylikos skirtingų patiekalų vakariene. „Maisto kelio“ trijulė ragavo lauže keptų ir silkių paštetu įdarytų bulvių, ant šieno kepto sūrio su svarainių medumi, pastarnokų spurgyčių, duonos blynų, šaltibarščių su lauže keptais vėžiais, raugintų obuolių su lazdynų riešutais, burokėlių salotų su feta sūriu, fazano su skrudintais grikiais ir ant kopūsto lapo kepto karpio.
Atėjus desertų metui vedėjai ir restorano šeimininkai vaišinosi pastarnokų blynais su juodųjų serbentų padažu, šakočio ir juodujų serbentų šaltkoše, karameliniu meduoliu bei dar vienu išskirtiniu desertu – rankų darbo duonos saldainiais.
Lankantis Marijampolės apskrityje „Maisto kelio“ komanda trumpam užsuko į Kauną. Mat čia įsikūręs Marijampolės apskrities pasididžiavimas – „CoffeeLoft“ parduotuvė, kuri savo kavos skrudyklą turi Vilkaviškyje.
„CoffeeLoft“ kavos ekspertai dirba tik su rūšinėmis arabikos kavomis iš įvairių pasaulio šalių – nuo Indonezijos, Papua, Naujosios Gvinėjos iki Peru ar Kolumbijos. Čia vedėjai ne tik ragavo gardžiai kvepiančios ką tik sumaltos kavos, bet ir susipažino su skrudinimo subtilybėmis. „CoffeeLoft“ vadovas Andrius Montvilas ne tik atskleidė gausybę kavos paslapčių, bet ir papasakojo daug naudingos informacijos, kuri svarbi renkantis kavos aparatą namams ar biurui.
„Galima rinktis aparatą, kokį naudoja baristos arba galima rinktis aparatą, kuris jau yra barista ir viską padaro už jus“, – pasakojo Andrius, pripažindamas, kad nišinės kavos rūšys užima vis didesnę vietą lietuvio gyvenime.
Kelionei artėjant į pabaigą „Maisto kelio“ vedėjų trijulė atvyko į Vilkaviškį. Čia jie aplankė vieną gražiausių išlikusių rezidencijų Lietuvoje – Paežerių dvarą, kurį prancūzų turistai pakrikštijo mažuoju Paryžiumi.
Ypatingą kultūrinę istoriją turinčiame dvare ir šiandien verda gyvenimas: rengiami muzikos ir poezijos vakarai, vyksta kasmetinis Paežerių dvaro festivalis, o istorikas Antanas Žilinskas laidos komandai aprodė dvaro valdas bei papasakojo apie XVIII a. didikų virtuvę. Pasirodo, dvaro gyventojai itin mėgo jautieną vyno padaže, žuvies kukulius, įdarytą lydeką, virtus vėžius ir meduje virtus sausainius.
Po pažinties su dvaru Ilona, Bilas ir Dilanas atvyko į bendruomenės „Virbalių vartai“ centrą, kur laukė ypatingos regiono vaišės – ruginė duona, mieliniai pyragai, bulviniai blynai, molinėse puodynėse keptas kugelis, sūris ir tikri suvalkietiški lašiniai.
„To blyno čia kaip ir nebuvę“, – juokėsi Ilona girdama itin gardžias tradicines vaišes ir matydama išalkusius kolegas.
Centro pirmininkas Stanislovas Lopeta, pakvietęs už stalo, papasakojo apie „Virbalio vartų“ istoriją bei jame vykstančias edukacijas. Dar nuo seno šiame krašte gyveno daug amatininkų, todėl 2004 metais įsikūrusi bendruomenė, siekdama išsaugoti šias amatų tradicijas, įsteigė bendruomenės centrą.
Susipažinę su Marijampolės apskritimi, čia veikiančiais maisto pramonės centrais bei kulinariniais perliukais, „Maisto kelio“ trijulė kelionę užbaigė Vilkaviškio buriuotojų klube „Škvalas“, kur plaukiodami po ežerą džiaugėsi pasibaigusia turininga kelione.