„Džiaugiuosi, kad augau būtent gatvės aikštelėje, – tai mane užgrūdino ir atvedė ten, kur esu. Labai tikiuosi, kad mano istorija taps pavyzdžiu kitiems, kad jei nori, viskas yra įmanoma. Netgi tai, kuo kiti netiki“, – sako pastaruosius dvejus metus geriausia Lietuvos futbolininke pripažinta Lietuvos rinktinės bei Belgijos „RSC Anderlecht“ puolėja Rimantė JONUŠAITĖ (22).
Rimante, kiek kartų gyvenime esi girdėjusi legendinį pasiūlymą – gal pasirink ką nors mergaitiško?
Tai girdėjau tik pradėjusi žaisti futbolą Mažeikiuose. Buvau vaikas ir man visiškai nerūpėjo, kokia kitų nuomonė apie mano mėgstamą užsiėmimą. Aš žaidžiau futbolą ir nesukau galvos, kas bus, kai užaugsiu. Tiesiog su geriausiais draugais spardėme kamuolį ir apie ateitį negalvojome. Ne mergaitėms? Mano charakteris visada buvo tvirtas, todėl darydavau viską, kad berniukus apžaisčiau. Kai jie pamatydavo, ką galiu aikštėje, visi komentarai išgaruodavo.
Kelinta būdavai kviečiama į komandą, kai kapitonai rinkdavosi draugus?
Tai kad mes su Gvidu Gineičiu ir būdavome tie kapitonai, kurie rinkdavosi žaidėjus (juokiasi). Mūsų „gardelyje“ būdavo įprasta, kad renkasi du geriausi. Ir mūsų kieme visuomet buvo lygybė: berniukai, mergaitės – jokios diskriminacijos. O kai kas nors leptelėdavo ką riebesnio, pasipykdavome ir toliau žaisdavome.