„Demografinis sprogimas? Skyrybų bumas?“ – Katažina (39) ir Deivydas (42) ZVONKAI pusiau rimtai spėlioja, kas laukia žmonijos praūžus nelemtam koronavirusui. Jiedu, kaip ir visi, dabar namuose praleidžia kur kas daugiau laiko nei įprasta. Tačiau tikina vienas kitam nepabostantys: joks virusas nėra grėsmingas jų tvirtai šeimai.
Virtualus bendravimas nepakeičia gyvo, bet nors žodžiu papasakokite – kokiomis nuotaikomis dabar gyvenate?
Deivydas: Aš džiaugiuosi, kad dar galiu dirbti, – šiais laikais tai reta. Turiu savo įrašų studiją, ji su atskiru įėjimu į pastatą, tad galiu nuvykti, dirbti ir parvykti nesutikęs nė vieno žmogaus. Buvo prisikaupę užsilikusių darbų, įvairiausių planų, kuriuos maniau įvykdyti „kada nors“ – tai dabar ir atėjo tas „kada nors“. Dar teberodomos televizijos laidos: kuriu jų muzikinius fonus, užsiimu muzikine redakcija. Taigi aš darbuojuosi, o štai žmonai sunkiau: ji nuo karantino pradžios kaip atsisėdo namie, taip ir sėdi.
Katažina: Man – moralinis šokas (juokiasi)! Iki šiol buvau įpratusi turėti tūkstantį atsakymų į klausimą, ką veikti: kur nuvažiuoti, ką padainuoti, kur pasifilmuoti, o čia staiga – nieko. Nesu pratusi tiek būti namie, ypač – nuo ryto iki vakaro gaminti valgį... Tačiau yra dalykų, kuriais džiaugiuosi: žinoma, ne pačia situacija, bet tuo, kad dabar visą laiką skiriu šeimai. Tas pabuvimas su vaikais man labai į naudą, nes kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką matau, kaip jie auga ir keičiasi. Žinoma, reikia kantrybės: kai kartu su praleidžiu kiaurą parą, kartais nervai truputį nelaiko. Uždaryti namuose jie eina galvom: visi žaislai jau pabodę, veiklos išsekusios, planšetė pavargusi... Anądien grįžtu į namus – o jie atrodo kaip po pasaulinio karo! Bet dirbu su savimi: turbūt tai į naudą mums visiems.
Epidemija iš judviejų, kaip ir iš visų muzikos pasaulio žmonių, atėmė nemažai darbų. Ko ypač gaila?
Deivydas: Katažina neteko visų šiandieninių darbų – dabar gali tik ką nors įrašyti ar repetuoti. Visiems muzikantams sakau tą patį: dabar tinkamas metas daug repetuoti – jei anksčiau tam pritrūkdavo laiko, dabar jo sočiai. Aš pats netekau visų darbų, susijusių su viešaisiais renginiais, nes jų tiesiog neliko. Dirbdavau prie muzikinės dalies, pats retkarčiais užlipdavau ant scenos – viso to nebėra. Dabar nebent namie su vaikais prieš kamerą pasimaivau, kad būtų linksmiau, o daugiau pasirodyti nėra kur. Gal čia ženklas, kad jau nebereikia (juokiasi).
Katažina: Aš kaip tik turėjau suplanuotą turą po Lietuvą, bet visų koncertų surengti nespėjau – keletą teko atidėti geresniems laikams. O ir paskutiniai jau buvo pustuščiai, žmonės bijojo lankytis uždarose salėse, netgi buvo atvejų, kai koncerto dieną norėjo grąžinti bilietus. Tada ir pajutau, kad viskas eina blogyn. Turėjau suplanuotų koncertų gegužės pabaigoje – juos nukėlė neapibrėžtam laikui. Vasarą turiu numatytų renginių miestų šventėse: kol kas jų neatšaukė.
Šeimoje jaučiate finansų trūkumą? Ar dar gerai laikotės?
Deivydas: Mes visada gyvenome gana taupiai, tad kol kas finansinių keblumų nėra. Manau, dar pusmetį ar metus mums tikrai visko užteks, bet perspektyva miglota: kas bus su pramogų rinka? Kai krizė kerta ekonomikai, šou verslas nukenčia pirmiausia: jei žmonės praranda darbus, pramogos yra paskutinis dalykas, kuris jiems rūpi. Tai natūrali profesinė rizika: visi, kurie imasi šou verslo, turi būti pasiruošę išgyventi tas bangas. Žinoma, labai žmogiška tam nepasiruošti...