Iki santuokos reikėjo subręsti?
Austėja: Manau, taip. Žmonės tuokiasi ir po dviejų draugystės dienų, bet mes su Pauliumi neskubėjome. Pradėjome draugauti be galo keistu laiku – tapome karantino pora. Įsivaizduokite, viskas užsidarė, likome dviese! Tikriausiai kitomis aplinkybėmis draugystė rutuliotųsi lėčiau, bet per pandemiją vienas kitą patikrinome ne kartą.
Nuo pat pradžių su juo jaučiau ramybę. Paulius mane priėmė visokią: neleido nugrimzti į liūdesį, užsisklęsti. Kai profesiniame lauke manęs niekam nereikėjo, buvau reikalinga jam. Ir Paulius man toks buvo.
Paulius: Sutikęs Austėją, subrendau – iš paauglio tapau vyru. Meilė leido į kasdienybę pažvelgti naujomis akimis.
Austėja: Gal poetiškai skambės, bet mes, iš pažiūros skirtingi, namuose esame giminingos sielos.