Muzikantas „Palmės Žiedas“: „Mano kūryba – kaip paveikslas, ant kurio vis užtepu ką nors naujo“

Vienas iš „Artist To Watch“ serijoje pasirodžiusių – muzikantas ir muzikos kūrėjas „Palmės Žiedas“, po kurio slapyvardžiu slypi Jonas Matusevičius. Jo muzika veikia kaip terpė atvaizduoti savo požiūrį į pasaulį ir nesikoncentruoja vien tik į kūrinio kompozicinę vertę.

– Esi sakęs, kad „Palmės Žiedas“ yra atskiras personažas, pojūtis ir pasaulis. Koks yra „Palmės Žiedas“?

– Jaučiu, kad tai tikrai yra atskiras pasaulis, nors kartais bandau jį priartinti prie fizinio pasaulio. Apibūdindamas „Palmės Žiedą“, dažnai vartoju žodį „psichodelika“. Nors mano dainos nėra tokios psichodelinės kaip, tarkime, 7-ojo dešimtmečio Amerikos psichodelika, tačiau atrodo, kad ta muzika daro man įtaką. Kūryba visada keičiasi – jaučiu, kad ji yra tarsi paveikslas, ant kurio aš nuolat užtepu ką nors naujo.

– Prieš tai grojai dviejuose grupėse, tačiau norėdamas didesnės kontrolės, pasukai solo atlikėjo keliu. Geriausiai kuriasi, kai esi vienas?

– Taip, tam įtakos turi ir fiziniai dalykai – susitikimų planavimas atima daug laiko ir energijos. Grodamas grupėse visada ginčydavausi ir sunkiai rasdavau kompromisus. Tačiau pandemijos metu turėjau kelias kolaboracijas, kurios tikrai patiko.

– Kaip atrodo tavo kūrybos erdvė?

– Namuose esu susikūręs muzikos kūrybos erdvę. Viskas įrengta ergonomiškai, kad kuriant reikėtų kuo mažiau galvoti apie aplinką. Taip sumažėja trintis tarp manęs ir kūrybos bei atsiranda greitis, kuris yra ypač svarbus šiuolaikinės muzikos produkcijoje. Bet galų gale, svarbiausia nusiteikimas ir noras kurti, kurį reikia prižiūrėti, puoselėti ir gerbti.

– Muziką kuri ir kitiems. Kaip greitai įmanoma sukurti dainą?

– Iš techninės pusės dainą galima sukurti akimirksniu, albumą – per dieną. Tai prasidėjo maždaug 80-aisiais, kai muzikos grupės vykdavo į atokias vietoves, kur turėdavo savo studijas ir per trumpą laiką sukurdavo kelias dešimtis dainų, kurias vėliau atsirinkinėdavo. Taip muziką kūrė ir grupė „Queen“, o šiandien taip kuria ir dalis lietuvių.

Tačiau kartais įrašą išgryninti užtrunka ir metus. Kadangi pats darau viską vienas, turiu daug ką aprėpti, o mano albumai labai skirtingi – kuriu savo tempu.

– Jei kokiame nors projekte reikėtų rinktis: neribotas biudžetas, bet ribota kūrybinė laisvė arba ribotas biudžetas, bet neribota kūrybinė laisvė – ką rinktumeis?

– Biudžeto klausimai tikrai svarbūs ir dabar rinkčiausi neribotą biudžetą. Manau net ir su „ribota kūrybine laisve” mane suvaldyti būtų sudėtinga.

– Ką darai, kai muzikos kūryboje „užstringi“?

– Dabar gyvenu ir kuriu sėsliau. Anksčiau kurdavau daugiau, bet iškildavo klausimas, ar tikrai tai, ką sukūriau, džiugina. Stengiuosi kiekvieną dieną nuveikti ką nors kūrybiško, nebūtinai susijusio su muzika, pavyzdžiui, papiešti, sukurti eilėraštį, išgalvoti scenarijų.

– Kieno kūryba žaviesi ne iš muzikos industrijos?

– Dailininkų grupės „Angis“, „Fluxus“ ir menininko Jurgio Mačiūno.

– O kokiu savo kūriniu didžiuojiesi labiausiai?

– Naujausio albumo „Istorija apie Užuškarą – drakoną, kuris valgo žmones“ kūriniu „Juodapurvio kaimas“. Jaučiu, kad būtent man šis kūrinys yra ypač įtaigus.

– Jeigu tavo kūryba būtų fizinis objektas, kas tai būtų?

– Miškas.

– Ką apie muzikos industriją norėtum būti žinojęs anksčiau?

– Nieko. Jaučiuosi, kad kai kuriuos dalykus sužinojau net per anksti, nes neturiu vadybos.

– Dainos ir albumo rekomendacija.

– Rekomendacijos lietuviškos – turiu paminėti naują „ba.” dainą „Kultas” ir „Despotin Fam” albumą „GEROS NAUJIENOS”.

– Kokia tavo akimis šiandien yra lietuviškos muzikos scena?

– Džiuginanti. Dabar kaip niekad daug jaunų muzikos kūrėjų, kurių kūrybą jau galime pamatyti viešoje erdvėje. Tačiau erzinanti problema – mažų ir paprastų vietų, skirtų muzikantams pasirodyti, trūkumas.

– Gyveni Kaune, tačiau didelė tavo koncertų dalis vyksta Vilniuje. Ar jauti kokius nors Kauno ir Vilniaus muzikos scenos skirtumus?

– Kaune muzikos scena atrodo kiek griežtesnė, vientisesnė, nuspėjamesnė. Vilniuje ji vinguriuoja, yra daugiau eksperimentacijos. Kartais net nesitiki, kad į koncertą ateis žmonių, o susirenka pilna salė.

– Pasidalinki įspūdžiais iš „Artist To Watch” koncerto „Estrãdoje”.

– Iš tikrųjų, buvo labai miela pasirodyti „Estrãdoje”. Smagu, kad scena yra ne vientisa. Su būgnininku Jokūbu Andriuliu grodami buvome atsisukę vienas į kitą, o tai daug duoda pasirodant ir grojant kartu. Taip pat gera pasirodyti mažesnėse erdvėse dėl publikos artumo, kuri yra vos metras nuo tavęs.