Muzikantė Godo Yorke: „Tarp populiariosios ir alternatyvios muzikos yra pilkoji zona“

Gyvos muzikos ir kultūros pilnoje „Estrãdoje“ kiekvieną antradienį vyksta „Artist To Watch“ serijos visiems atviri koncertai. Šioje serijoje pasirodo „Estrãdos“ rekomenduojami jauni ir sparčiai kylantys muzikos vardai, verti atradimo. Viena jų – muzikantė ir dainų autorė Godo Yorke (Goda Sasnauskaitė), savo kūryba įrodanti, kad populiarioji muzika gali būti visokia: ryški, grubi, angeliška, begėdiška, svajinga ir jaudinanti.
– Koks yra tavo pirmasis prisiminimas su muzika?
– Kai darželyje pianinu bandžiau atkartoti melodiją, kurią grodavo mano močiutės atidaryta papuošalų dėžutė, o po to muzikos mokytoja nusprendė suburti ansamblį iš kelių vaikų, tarp kurių buvau ir aš.
– O koks buvo tavo pirmasis koncertas?
– Atrodo, daug pirmųjų koncertų buvo… Vienas ryškiausių – kai dešimties metų pasirodžiau „Babilono“ scenoje Panevėžyje. Kiti „pirmi“ koncertai įvyko pradėjus groti kartu su kompozitoriumi Jokūbu Tulaba, tačiau bėgant laikui mano kūryba Jokūbui vis mažiau rezonavo. Dar vienas ryškus ir jautrus prisiminimas su jau tikrai savomis dainomis – pasirodymas draugės močiutės jubiliejuje.
– Kuri tavo daina tau pati artimiausia?
– „Aš tave mylėsiu visada“ – labai kompleksiška ir eklektiška daina. Kūrinio pradžioje groju su išsiderinusiu klepu, o visoje dainoje gausu kosmologinių aspektų, platumos, dangiškumo. Kartą astrologė man pasakė, kad esu iš kitos planetos ir tai man stipriai surezonavo (Juokiasi). Mane labai domina kosmoso ir telepatijos temos. Toje dainoje yra graži eilutė – „Tu atkuri mane“. Iš tiesų ją įkvėpė aktoriaus Mindaugo Ancevičiaus kūrinys, kuriame jis dainuoja: „Dabar tik daina atkuria mus“. Man atrodo, muzika tikrai mus atkuria, kaip ir mes atkuriame vienas kitą.
– Ką netikėčiausio esi išgirdusi iš klausytojų apie savo kūrybą?
– Viena mergina po koncerto „Tamstoje“ pasakė, kad visus metus klausėsi albumo „Perkūnija“ ir tai jai padėjo išgyventi skyrybas.
– Viename interviu minėjai, jog tavo paskirtis šioje žemėje – burti žmones.
– Visuomenėje matau susiskaldymą, o muziką – kaip įrankį suvienyti žmones. Norisi neišsibarstyti ir padėti kitiems nesijausti vienišiems savo skausme, problemose, išgyvenimuose. Jaučiu, kad pradėjus dainuoti ima megztis žodžiais nepaaiškinamas burtas (Juokiasi).
– Visai neseniai pradėjai konsultuoti kitus muzikantus. Kas paskatino to imtis?
– Kai pirmą kartą dalyvavau nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje, pajutau, kad vieną dieną noriu tapti Lietuvos muzikos mama. Pradėdama savo karjerą man trūko mentorystės, todėl dabar siekiu ne tik burti žmones, bet ir jiems padėti, dalintis žiniomis bei patirtimi. Nors mane vis pakviečia mokyti dainavimo, jaučiu, kad labiau linkstu į koučingą.
– Su kokiais iššūkiais, problemomis susiduria pradedantieji muzikos kūrėjai?
– Pastebiu tendenciją, kad daugelis kovoja su perfekcionizmu ir jaučia poreikį tapti žvaigždėmis. Svarbu tai suprasti, išsiaiškinti, iš kur tai kyla ir ką gali duoti. Manau, kad visos mūsų asmenybės dalys gali mums kuo nors padėti – reikia jas priimti ir padėkoti.
Vienoje iš konsultacijų aptarėme iškilusį poreikį surengti didelį koncertą. Tai situacija, kai auditorija dar maža, o rizika – didelė. Pati esu buvusi tokiame etape – atrodo, kad tereikia surengti vieną didelį pasirodymą ir viskas įsivažiuos, tačiau dažniausiai tai baigiasi perdegimu.
– O kokios yra tavo pačios didžiausios muzikos karjeros pamokos?
– Svarbiausia klausyti savo intuicijos, nes aplink yra labai daug patarimų, ką daryti, kaip kurti ir kokius reels’us į socialinius tinklus kelti. Lengva atsidurti savo pačios susikurtame kalėjime.
– Turėjai momentų, kai pametei savo intuiciją?
– Turėjau ir daug. Kuriant pirmąjį albumą, norisi aukščiausios kokybės iki smulkmenų, bet resursų tam – nėra. Vienu metu kūriau lengviau suprantamas ir paprasčiau dainuojamas dainas – priimu jas, bet nejaučiu, kad jos visiškai atitiktų mane. Tačiau kadangi keičiuosi nuolatos, sudėtinga susitapatinti tik su viena daina ar kryptimi.
– Ko šiandien pasigendi Lietuvos muzikos industrijoje?
– Matau didžiulį disonansą tarp žmonių lūkesčių ir atlikėjo galimybių. Tikimasi daug aukštos kokybės koncertų, bet tam nėra pakankamai resursų. Net ir gavus paramą iš „Latga“ ar „Agata“, ji dažniausiai būna dalinė. Neseniai bendravau su atlikėja Lina Štalyte, kuri gyvena Paryžiuje ir turi menininko statusą. Ji pasakojo, kiek daug Prancūzijoje investuojama į įvairius muzikos kūrėjų mokymus – nuo dainų rašymo iki savireklamos.
Tarp populiariosios ir alternatyvios muzikos yra pilkoji zona. Tokie atlikėjai kaip aš turi daužyti sienas, kad jų kūrinius pagrotų didžiosios radijo stotys. „LRT OPUS“ įsileidžia įvairesnę muziką, bet norėtųsi, kad ir kiti radijai plėstų visuomenės muzikinį skonį, padėtų atrasti naują muziką. Man atrodo, kad girdėdami tą patį per tą patį, atbunkame.
– Kuo žaviesi iš lietuvių muzikantų?
– Monika Liu, Alina Orlova, Luku Norkūnu, Free Finga, Petunija, Lion Ceccah, Lina Štalyte.
– Koks yra geriausias tavo aplankytas koncertas?
– „Tame Impala“ koncertas Amsterdame. Verkiau, džiaugiausi ir stipriai įsikvėpiau. Vienu metu troškau ir pati tokį koncertą sukurti, bet ir baiminausi, kad niekad nepavyks, o tada klausiau savęs – kodėl ne?! Įspūdingas techninis išpildymas ir kaip gerai muzika bei pasirodymo vizualai vienas kitą papildė.
– Kokią dainą būtum norėjusi parašyti?
– Stevie Wonder – „As“.
– Albumo rekomendacija.
– Julianna Barwick – „Healing Is A Miracle“.
– Pasidalinki įspūdžiais iš „Artist To Watch“ koncerto Estrãdoje.
– Buvau truputį bipoliškoje nuotaikoje – labai gražiai apsirengusi, bet buvo kiek sunku kvėpuoti. Publika – kaip niekad mandagi. Dar niekados tokioj erdvėj negirdėjau tokios tylos. Buvau nusiteikus, kad teks visus tildyt, bet priešingai. Noris dar kartą taip, tik dar glausčiau vienas kito ir gal apsirengt ką nors laisvesnio! (Juokiasi).