„Mano kūrybos klausosi muzikos geekai“, – patikina eksperimentinės muzikos kūrėja, viena unikaliausių šiandienos artisčių Monika ZENKEVIČIŪTĖ-MONIKAZE (28). Niekada negali žinoti, kuo Monika nustebins publiką šįkart – ji gali įrašyti elektroninės muzikos albumą su Šv. Kristoforo orkestru, groti žaibais besitrankančiomis Teslos ritėmis ar dainuoti apie... žuvis. Savitas požiūris į kūrybą bei gyvenimą atlikėjai pelnė simpatijų ir už Lietuvos ribų.
Nors jau popiet, užsiminei, kad ką tik atsikėlei, – ką veiki per naktis, kad nemiegi?
Naktį praleidau įrašų studijoje – kuriu albumą. Esu naktinėtoja. Visada tokia buvau. Užaugau Klaipėdoje, pamenu, mama mus, vaikus, pažadindavo vėlyvą naktį ar ankstyvą rytą ir eidavome prie jūros. Bet aš ir pati anksti keldavausi – būdama penktokė pusę keturių ryto jau pindavausi kasytes.
Gal jau reikėtų išmokti dienomis dirbti, bet naktimis patogiau – įrašų studijoje nieko nebūna. O savos neturiu, mane Arūnas Zujus geranoriškai priglaudė studijoje „Mama“.
Jaunas kūrėjas Lietuvoje sulaukia paramos ar visgi ją reikia pelnyti?
Nežinau, ar aš jos nusipelniau, bet man muzikantai daug padeda. Kartais atrodo, kad šeima tiek nepadeda, kiek tie, kurie mane mažai pažįsta. Tikiu, žmonės linkę padėti vieni kitiems – juk turime bendruomeniškumo instinktą. Esu labai dėkinga jiems ir gyvenimui – man žiauriai pasisekė. Jaučiu laisvę daryti tai, ką noriu, o tai yra didžiausias turtas.