Muzikologai apie Stasį Povilaitį: scenos džentelmenas, lietuviškasis Frankas Sinatra, legenda

Stasys Povilaitis / Žmonės.lt, asmeninio albumo, „Scanpix“ nuotr.
Stasys Povilaitis / Žmonės.lt, asmeninio albumo, „Scanpix“ nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Anapilin išėjęs Stasys Povilaitis – neabejotinai viena ryškiausių asmenybių lietuviškos muzikos istorijoje. Visuomet pasitempęs, visuomet atsakingai besiruošiantis pasirodymams, su jauduliu laukiantis žengimo į sceną, o joje sugebantis užkurti tokią pirtį, kad į taktą trypčioti imdavo net ir skeptikai.

Lietuviškos estrados legenda mokėjo savo muzika sudominti tiek vyresniosios kartos atstovus, tiek jaunimą. Į jo rengiamus šou visuomet plūdo minios gerbėjų, nesvarbu, ar maestro koncertuodavo didžiausiose šalies arenose, ar naktiniuose klubuose.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mirė Stasys Povilaitis: maestro pasiglemžė vėžys

Stasys Povilaitis bus palaidotas Palangoje

Žmonės.lt pakalbino muzikologus. Kaip jie prisimena S.Povilaitį ir kaip vertina jo įtaką lietuviškai estradai? 

Viktoras Gerulaitis: „S.Povilaitis kūrė labai melodingą ir daugeliui suprantamą muziką“

Viktoras Gerulaitis
Viktoras Gerulaitis / Lukas Balandis / BNS nuotr.

„Stasys Povilaitis nebuvo profesionalas, nebuvo ir maestro, kaip daugelis jį vadina, jis niekuomet nemokė dainavimo. Tačiau jis turėjo savo stilių, turėjo nors ir negražų, bet savitą balso tembrą, o svarbiausia – dainavo lietuviškai. Visi tie, kurie dabar mekena ne savomis kalbomis, palyginti su juo yra šlapukai.

Povilaitis kūrė labai melodingą ir daugeliui suprantamą muziką. Jis protingas, išsilavinęs žmogus, turėjo ir literatūrinę gyslelę: juk pats išsiversdavo žodžius, pats juos susidėliodavo. Ir dainavo ne primityvias dainas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Populiariausios Stasio Povilaičio dainos: 10 hitų 

Pamenu, jis turėjo minčių, kurios kai kuriems pienburniams dabar net į galvą nešautų. Pavyzdžiui, padainuoti kokį Schuberto ar Schumanno ciklą su orkestru. Kai jis siautėjo dar su „Nerija“ – mes nebendravome. Paskui jis manęs prašė, kad vesčiau jo 40-metį, 50-metį... Persimesdavome žodžiais. O dar abu palangiškiai.“

Zita Kelmickaitė: „Jis – muzikos džentelmenas“

Viktoras Gerulaitis
Viktoras Gerulaitis / Lukas Balandis / BNS nuotr.

„Šiandien kai kurie muzikantai į sceną žengia bet kaip apsirengę, kartais net nesišukavę. O Stasys Povilaitis niekuomet neleido sau elgtis nerūpestingai: visuomet buvo labai susikaupęs, pasirodymų laukdavo su prakilniu nerimu, koncertams rengdavosi su didele atida. Jis jautė pagarbą ir scenai, ir žiūrovams. Jis – tikras muzikos džentelmenas.

Tai nebuvo egocentriškas žmogus, jis sugebėjo nutiesti tiltą, per kurį gali pereiti ir jaunas, ir senas. Jis atlikdavo kūrinius, kurie niekada nesensta. Ir tai nėra kūriniai, skirti tik jauniems, ar tik vyresniems. Jis mokėjo išgirsti, todėl ir pats buvo išgirstas. Todėl jo klausėsi visi.“

Darius Užkuraitis: „Stasys – vienas stilingiausių Lietuvos atlikėjų“

Viktoras Gerulaitis
Viktoras Gerulaitis / Lukas Balandis / BNS nuotr.

„Stasys Povilaitis yra vienas stilingiausių Lietuvos atlikėjų ir tas stilingumas pasireiškia visoje veikloje, ką jis darė. Jis – popmuzikos atlikėjas, tačiau niekada nebuvo nusibanalinęs iki pigių, paprastų dainuškų, kurios yra skirtos pasilinksminimui, o ne pamąstymui. Jis niekada nelipdavo į sceną atrodydamas bet kaip, rūpinosi ne tik muzika, bet ir išvaizda, gerbė ir žiūrovą, ir patį save.

TAIP PAT SKAITYKITE: Scenos kolegų atsiminimai apie Anapilin išėjusį Stasį Povilaitį – lietuviškąjį Franką Sinatrą

Tas jo savito stiliaus turėjimas, manau, patiko ir jo klausytojams. Jis nesimėtė, nepataikavo publikai, išlaikė savo veidą, nepakartojamą, įsimintiną balso tembrą. Dėl to, matyt, jo klausė ne tik vyresnė publika, koncertuose buvo matyti ir daug jaunų veidų. Jaunimas į Povilaičio koncertus eidavo kaip į kokios legendos, tarkime, Franko Sinatros, pasirodymus. Ne veltui jis net vadinamas lietuviškuoju Franku Sinatra.

Povilaitis nebuvo kompozitorius, jis buvo atlikėjas, perduodavo kitų sukurtus kūrinius. Tačiau tą darė labai meistriškai, dainas kruopščiai atsirinkdavo ir perdarydavo jas savaip, įnešdavo į jas šarmo. Gal todėl senos jo dainos išliko populiarios tiek daug metų.“