Mykolas Vildžiūnas pristatė pirmąjį savo filmą „Nesamasis laikas“, režisierių sveikino draugė Oneida Kunsunga ir dukra Sara

Filme „Nesamasis laikas“ įsiamžinę aktoriai ir kūrybinė grupė – režisierius Mykolas Vildžiūnas, aktoriai Tadas Grynas, Toma Vaškevičiūtė, Valentinas Novopolskis, Mindaugas Papinigis ir prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė. Aktoriai ir svečiai galėjo pasirašyti ant sienelės, palikdami prisiminimą apie savo dalyvavimą.

Išankstinėje premjeroje, kaip ir reikėjo tikėtis,  daugiausiai dėmesio susilaukė pirmą savo filmą pristatęs režisierius. Jis, išklausęs svečių sveikinimų, likus kelioms minutėms iki premjeros, prisipažino, kad labai nori pamatyti galutinį variantą ir išvysti žiūrovų reakcijas.

„Nuotaikos labai geros, jaučiuosi tiesiog puikiai. Buvo įdėta nemažai darbo, todėl noriu, kad viskas būtų gerai. Jaučiuosi tikrai labai gerai“, – portalui Žmonės.lt sakė puikiai nusiteikęs M.Vildžiūnas.

Režisierius į premjerą atvyko su penkerių metų dukrele Sara, kuri noriai fotografavosi su tėvu ir jautėsi kaip tikra filmo žvaigždė. Mergaitė tėvo filme vaidino pagrindinio herojaus Tado dukrą Urtę.

„Ji puikiai vaidino, filmuojantis jai tebuvo ketveri metukai, todėl, manau, kad ji tikra šaunuolė. Ne tik vaidino, bet ir mano asistente pabūdavo – vis stengėsi man padėti kur tik galėjo“, – dukrą gyrė M.Vildžiūnas.

Kiek vėliau atvyko ir režisieriaus mylimoji, aktorė Oneida Kunsunga. Pora romantiškus santykius puoselėja nuo praėjusių metų vasaros.

Apie filmą „Nesamasis laikas“

Juosta „Nesamasis laikas“ – pirmasis aktoriaus M.Vildžiūno režisuotas ilgo metro vaidybinis filmas, jo kūrimo darbai prasidėjo dar 2012-ųjų rudenį. Filmo scenarijų kūrė pats režisierius. Po daugiau nei pusantrų metų trukmės filmavimų, montavimų ir kūrinio šlifavimų, pirmadienio vakarą lietuviško kino gerbėjų laukia didžioji filmo premjera.

„Nesamasis laikas“ pasakoja apie trisdešimtmetį Tadą – aktyvų, daug dirbantį, mažai miegantį ir nuolatos užsiėmusį miesto žmogų, neberandantį laiko paklausti savęs, kodėl nesusikalba su žmona, nepaskambina tėvams ir neturi ką pavadinti draugu. Šį nevaldomą Tado bėgimą sustabdo lemtinga avarija, o likimas įteikia neįkainojamą dovaną – jo gyvenimą pakeičiantį susitikimą su seniai prarastu vaikystės draugu.

Painus ir „susuktas“ filmo scenarijus įtraukia žiūrovą ir priverčia jį susimąstyti apie nuosavą kasdienybę, stabtelti, palūkėti, dar kartą permąstyti gyvenime susidėliotus prioritetus. „Filmą galima lengvai interpretuoti, dėlioti įvairiai. Tai labirintinė dėionė, tačiau išėjimas yra tik vienas“, – paaiškina M.Vildžiūnas.

Didžiajai daliai komandos narių šis juosta – pirmasis vaidybinis ilgo metro filmas, su kuriuo teko dirbti. Jame debiutavo ir prodiuserė, ir režisierius, taip pat kostiumo dailininkė, operatorius, grimuotoja, dailininkas.