Mylimai moteriai pasipiršęs Ignas Krupavičius: „Galvojame apie vaikus“

Žmonės, kurie bent kiek tave pažįsta, turbūt tikėjosi, kad lemtingą klausimą Vaidai užduosi kur nors ant vandenyno kranto ar dykumos kopos?

Ignas: Aš pats to tikėjausi! Maniau, pasipiršiu kur nors, pavyzdžiui, Šveicarijoje... Bet kaip visada – mes galime kurti didelius planus, o viskas išeina taip, kaip išeina. Kiekviena diena yra staigmena – tad ir ši ja tapo. Na, bent jau Vaidai, nes pats buvau šiek tiek susigyvenęs su ta mintimi...

Judu ir anksčiau pasikalbėdavote apie sužadėtuves?

Vaida: Konkrečiai niekada nesikalbėjome, bet ta mintis nebuvo svetima. Mūsų gyvenime viskas klostosi labai natūraliai, nuo pat pažinties dienos buvo aišku, kad susitikome ilgam. Galiu sakyti, kad nesu standartinė moteris ir man mirtinai nereikia to žiedelio, bet turbūt jau atėjo laikas įtvirtinti santykius. Man 32-eji, draugaujame ketverius metus, mums smagu, linksma, o kas toliau?.. Turi prasidėti gražus naujas etapas.

Ignas: Šeimos statusas gal ir nėra gyvybiškai būtinas, bet labai gražus ir reikšmingas. Pirmiausia tam reikėjo žiedo, o žiedą radau visai netikėtai: eidamas namo pakeliui užsukau į juvelyrikos saloną. Maniau, jei kas nors kris į akį – nupirksiu, bet niekas nekrito. Tačiau tada pardavėja ištraukė iš stalčiaus kelis užslėptus žiedelius – nežinau, gal tokia buvo jos strategija, bet pamatęs subtilų minimalistinį aukso žiedelį iškart nupirkau. O kai jau laikiau jį rankose – supratau, kad piršlybos turi įvykti šįvakar. Užsukau į parduotuvę ikrų, putojančio vyno, batono – ir nuskubėjau namo.

Taigi piršlybos įvyko...

Vaida: Banaliai – namuose, tiesiog koridoriuje. Kai pagalvoji – mes kas dvi savaites kur nors važiuojame, keliaujame po gražiausias pasaulio vietas... Betgi ne – geriausia vieta pasirodė esanti namie, prie lifto! Aš vilkėjau treningą, kažką dirbau, lauke lijo. Kai jis pasipiršo, man tai sukėlė daug juoko, nes buvau tikra, kad juokauja. Maniau – eilinė Igno nesąmonė...

Ignas: Ji net nepasakė, kad sutinka! Tik juokėsi: „Na, parodyk, ką ten turi...“

Vaida: Kai paaiškėjo, kad jis nejuokauja, surimtėjome, namuose stojo kokių dviejų valandų tyla. Niekam nepuoliau girtis, nes man tai atrodo asmeniška. Neįsidėjau žiedo nuotraukos į feisbuką, nepasisakiau nei mamai, nei draugėms – dėl to vėliau kilo pasipiktinimo bangos!.. Bet aš vis tiek manau, kad sužadėtuvės ir santuoka – dviejų žmonių reikalas. Juk jiems reikia kasdien kartu gyventi, o kitiems tai – tik šventė.

Ignas: Tą vakarą nutarėme išeiti į miestą pasidžiaugti dviese, nes supratome, kad vėliau teks džiaugtis kartu su visais. Vis tiek tai – prasmingas gyvenimo įvykis, kuris nutinka nedažnai.

Vaikščiodami jau ėmėte kurti vestuvių planus?

Vaida: Vestuvių datą pasirinkome tą patį vakarą.

Ignas: Ta data buvo siejama su būsima kelione į Karibus. Jau esame suplanavę kelionę rudenį, tad pamanėme – reikia prieš tai susituokti, kad Karibuose būtų lyg ir medaus mėnuo. Tuo pačiu šūviu, taip sakant...

Kokių vestuvių norėtumėte?

Ignas: Norime gero vakarėlio draugams, kad visiems būtų linksma. Kreipėmės į vestuvių planuotoją Sandrą Dainaravičienę, kad patiems nereikėtų niekuo per daug rūpintis, – šimtas žmonių juk ne juokas! Tikimės, kad kūrybingi bičiuliai nuoširdžiai prisidės prie šventinės nuotaikos kūrimo: Mantas Petruškevičius pažadėjo dekoracijoms surasti didelį dramblį, Juozas Statkevičius sutiko mus papuošti, net Tomas Sinickis, kuris niekada negroja vestuvėse, yra prisižadėjęs mums groti visą naktį. Jokio spaudimo, mielieji, bet pažadas yra pažadas!.. Mūsų draugai – tokie žmonės, iš kurių galima visko tikėtis. Šventė vyks Neringoje, kuri mudviem su Vaida yra beveik gimtoji, – ten ir susipažinome prieš ketverius metus.

Vaida: Svajojame, kad visi į šventę atvažiuos dviračiais ar paspirtukais. Svečiai susitiks Nidos aerodrome, susipažins, pasivaikščios pakrante, o tada jau lauks trankus ir šiek tiek beprotiškas vakarėlis „Burning Man“ stiliumi. Jei kas nors atvyks nepasiruošę, tai yra apsirengę ne crazy, jiems bus atskiras stalas automobilių aikštelėje – į šventę nebus įleisti dėl jų pačių saugumo, kad nepasijustų esantys baltos varnos (juokiasi). Bet, manau, svečiams bus tikrai smagu vestuvių pokyliui apsirengti kitaip nei įprasta.

O ką galvojate apie šeimą?

Vaida: Vestuvės mums nėra šeimos apibrėžimas – esame šeima jau seniai. Tai – tik dviejų žmonių santykių įprasminimas, dar viena proga švęsti gyvenimą. Bet būtume nieko prieš, jei šeima būtų didesnė.

Ignas: Kartu daug išgyvenome: ir mano kariuomenę, ir visokius pokyčius... Akivaizdu, kad galvojame apie vaikus. Aš turiu septynerių metų sūnų Bartą, kartu jį auginame, jis pusę laiko praleidžia pas mus. Vaikai mus labai įkvepia – neabejojame, kad anksčiau ar vėliau jų bus daugiau. Įprasta sakyti – kaip Dievas duos, bet norėtųsi greičiau, kad aš dar spėčiau futbolą su jais pažaisti...