Mylimiausias Amerikos daktaras

Užsimojusį Ameriką išmokyti sveiko gyvenimo būdo garsųjį daktarą Mehmetą Ozą šioje šalyje gali sutikti kiekviename žingsnyje. Knygynų lentynos lūžta nuo jo knygų, žurnaluose ir laikraščiuose daugybė jo interviu ir vertingų patarimų. Kiekvieną dieną entuziastingas gydytojo balsas radijo eteryje aptingusią šalį ragina mėsainius iškeisti į salotas, o televizijos ekrane visada besišypsantis veidas nesikuklina aptarti net pikantiškiausių, visų dėmesį prikaustančių temų. Akivaizdu, kad Ameriką yra užvaldęs „Daktaro Ozo“ kultas, lyg koks virusas besiskverbiantis ir į kitų šalių skaitytojų bei žiūrovų namus.

Žinoma, ne visus visažinio gydytojo pamokymai bei nuolat šmėkščiojantis veidas žavi. Sėkmės, entuziazmo ir populiarumo M. Ozui pavydintys niurzgos bamba, kad be tautos numylėtinės Oprah Winfrey pastangų apie pastarąjį niekas iki šiol nežinotų. Dėl to ginčytis neverta – tik jos televizijos laidoje ir radijuje dažnai viešėjęs ir mylimiausiu daktaru vadintas gydytojas pelnė tautos palankumą. Visgi O. Winfrey Mehmetas Ozas gali būti dėkingas tik už viešumą, nes medicinos srityje jo vardas žinomas jau ne vieną dešimtmetį.

Kuo gi iš tiesų yra nusipelnęs šis sveiko gyvenimo būdo populiarintojas? Nepameluosime pasakę, kad daug kuo. Jis – Harvardo ir Pensilvanijos universitetų absolventas, medicinos mokslų daktaras ir verslo magistras, Kolumbijos universiteto širdies chirurgijos profesorius, Dirbtinės širdies programos vadovas, širdies pakaitalų implantavimo tyrinėtojas, Vakarų ir Rytų medicinos derintojas...

Maištininkas

Retai sutiksi gydytoją po varginančios širdies operacijos skubantį su sveikstančiais pacientais padainuoti. Taip, tik Niujorko presbiterionų ligoninėje, kur mikliai skalpeliu darbuojasi daktaras M. Ozas, pacientai mėgaujasi masažo, kvapų ir muzikos terapija, lanko jogą ir meditaciją, mokosi įveikti stresą ir maitinasi sveiku maistu. Nors kiti gydytojai į tokį Vakarų ir Rytų medicinos derinį iki šiol žvairuoja nepatikliai ir vadina kolegą maištininku, pacientai prie pastarojo, kasmet atliekančio po tris šimtus širdies operacijų, kabineto durų rikiuojasi ilgomis eilėmis. Tiesa, ne visiems iš jų pavyksta atsigulti ant specialisto stalo. Garsusis gydytojas atsisako operuoti rūkančiuosius, nes mano, kad juos gydyti – tai be tikslo švaistyti brangų laiką.

Iš kurgi tas iš kolegų minios išskiriantis noras taikyti „maišytą“ tradicinės ir netradicinės medicinos gydymo metodą? Nors ir užaugęs Turkijoje, M. Ozas neslepia – Rytų medicinos galia patikėjo tik tada, kai vienos jo pacientės artimieji dėl religinių įsitikinimų neleido pastarajai perpilti kraujo. Nors moteris be šios procedūros turėjo iškeliauti anapilin, išgyvenusi vieną ir antrą dieną, trečią išvažiavo namo. „Po šio įvykio supratau paprastą tiesą: nors turiu sukaupęs daug žinių, gijimo procese yra dalykų, kurių neišmanau. Aš galiu būti teisus mokslo lygmenyje, bet klysti dvasiniame“, – sako gydytojas, nuo tos akimirkos į savo profesiją žvelgiantis iš dviejų skirtingų perspektyvų.

Likimo pokštas

Dvi skirtingų tautų kultūros greitai susipynė ir paties gydytojo gyvenime. Kaip nepriekaištingas pavyzdys tautai M. Ozas kiekvieną vakarą prie lovos pasitiesia kilimėlį, kad rytą septynias minutes skirtų jogai ir trims atsispaudimams, į darbą skuba abiejose rankose nešinas keliais maisto termosais, kuriuose įvairūs sveikos virtuvės gardumynai (jais gydytojas godžiai mėgaujasi po truputį, bet kas valandą), niekada nekiurkso eilėje prie lifto, nerūko, negeria alkoholio ir kavos, operacijų metu visada klausosi teigiamai nuteikiančios muzikos, o po sunkios darbo dienos randa laiko pabėgioti ar pamedituoti.

Pasirodo, to nepakanka, kad išvengtum grėsmingų ligų. Neseniai sveikatą nusprendusio pasitikrinti gydytojo žarnyne buvo rastas polipas. Žinia M. Ozą šokiravo – nelengva susitaikyti su mintimi, kad pavyzdingai laikantis sveiko gyvenimo principų taip pat galima susidurti akis į akį su liga, nuo kurios mėgini apsaugoti tavęs besiklausančią minią. „Ši žinia mane sukrėtė. Viską dariau tinkamai, šeimoje sergančių šia liga nėra ir visgi patekau į nelaimėlių gretas“, – stebisi gydytojas ir skuba pridurti, kad nemaloni žinia galbūt jam išgelbėjo gyvybę, nes kai kurie polipai anksčiau ar vėliau virsta vėžiu.

Bendraminčių būrys

Sveikuoliško gyvenimo bakterija yra „užsikrėtęs“ ne tik daktaras M. Ozas, bet ir visa jo šeimyna – žmona Lisa, su kuria jiedu drauge jau dvidešimt ketverius metus, ir keturi vaikai: Daphne, Arabella, Zoe ir Oliveris. Ilgai šeimos įkalbinėti puoselėti sveiką gyvenimo būdą nereikėjo – Lisa nuo penkiolikos metų yra vegetarė, tad neretai ji pati buvo pavyzdys garsiajam gydytojui.

Ką gi Ozų šeimyna drauge veikia? Dėl įtemptos darbotvarkės visiems susibėgti pavyksta tik sekmadieniais, bet ir vienos dienos užtenka, kad pavyktų suorganizuoti „Ozų šeimos olimpiadą“, o vėliau visiems drauge susėsti prie gausaus pietų stalo. Ozai gali pasigirti ir savo sodu bei daržu, kuriame užauga dauguma šeimos mėgstamų vaisių ir daržovių.

Lisa ne tik užaugino ir puikiai išauklėjo jųdviejų vaikus, išmokė juos puoselėti draugėn suburiančias šeimos tradicijas, sveiką gyvenimo būdą, bet ir ilgai buvo svarbi Mehmeto patarėja bei pagalbininkė. Jai, tuo metu dirbusiai prodiusere, o ne daktarui M. Ozui kilo mintis „Discovery“ sveikatos kanalui sukurti populiarias laidas „Antroji nuomonė su daktaru Ozu“ ir „Jūs laikotės dietos“. Visų pirma ant Lisos stalo gula medicinos specialisto parašytų knygų rankraščiai, ji taip pat yra dešinioji mylimiausio šalies gydytojo ranka kasdieninėse radijo laidose bei nepakeičiama pagalbininkė kuriant „Daktaro Ozo“ laidas. Negana to, moteris pati yra parašiusi ne vieną knygą apie sveikatą.

Kritikas

Šaunusis šalies numylėtinis, pasirodo, tik iš dalies yra amerikietis – jo motina Suna ir tėvas Mustafa gimė ir užaugo Turkijoje. Nuo mažens puikiai mokęsis Mustafa laimėjo stipendiją ir į Ameriką kadaise atvyko studijuoti medicinos. Iš turtingos ir garsios šeimos kilusi Suna, kaip ir pridera pavyzdingai žmonai, sekė iš paskos.

Mehmetas sako, kad pasirinkti gyvenimo kelią jį paskatino tėvas. „Kartą ledų parduotuvėje stovėjome eilėje. Man tada buvo septyneri. Kad laikas neprailgtų, tėvas užkalbino priekyje laukusį berniuką. Paklausė jo, kuo jis norėtų būti užaugęs. Sutrikęs vaikas atsakė, kad nežino, – prisimena gydytojas. – Vėliau tėvas man pasakė, kad savo nuomonę galiu keisti, kiek tik noriu, bet niekada negaliu sakyti, jog nežinau, ką gyvenime veiksiu.“

Nuo tada Mehmetas nusprendė norįs būti gydytojas ir šios nuomonės nepakeitė nė karto. Tiesa, studijuojant universitete, būsimąjį daktarą buvo suviliojęs sportas – futbolas ir vandensvydis. Tačiau greitai suprato, kad aukštumų šioje srityje pasiekti nepavyks, ir tapo profesionaliu mediku.

Siekti geriausių rezultatų Mehmetą Ozą tėvas skatina iki šiol. „Kai studijų laikais pasakydavau tėčiui, kad per egzaminą surinkau 93 balus, jis paklausdavo, ar kas nors surinko daugiau. Niekas nepasikeitė iki šiol. Pavyzdžiui, kai žurnalas „Time“ mane įtraukė į šimto įtakingiausių dvidešimt pirmojo amžiaus žmonių sąrašą, tėvas pasidomėjo, kuri vieta man atiteko. Įsivaizduojate?! Pasaulyje beveik septyni milijardai žmonių, o jam rūpi mano vieta šimtuke“, – prisiminęs tėvo žodžius, juokiasi mylimiausias Amerikos daktaras.

Ar žinote, kad...

• • Mehmetas Ozas parašė daugiau kaip 400 originalių publikacijų, knygų skyrių ir medicinos knygų.
• • Daktaras M. Ozas tapo žurnalo „Hipokratas“ pretendentu į Geriausio metų gydytojo ir leidinio „Sveika gyvensena“ kandidatu į Tūkstantmečio gydytojo titulus.
• • Mehmeto žmona Lisa Oz – ne tik puiki rašytoja, bet ir reiki meistrė.
• • Mehmetas Ozas buvo režisieriaus Nicko Cassaveteso dešinioji ranka filmuojant dramą su Denzeliu Washingtonu „Džonas Q“ (2002).