N. Mačiulis: jauni žmonės puikiai įvaldo technologijas, bet jiems daug sunkiau bendrauti gyvai
„Kritinis mąstymas vis labiau reikalingas ne tik daugelyje profesijų, bet ir kasdienėje veikloje. Netikros informacijos naujienų portaluose yra labai daug. Dažnai niekur nepatikrintomis ar niekinėmis naujienomis dalinamasi ir socialiniuose tinkluose. Tad reikia atidžiai vertinti, kokią informaciją gauname“, – sako Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Jis pastebi, kad ateityje ypač svarbus bus emocinis intelektas, kognityvinis lankstumas. „Jauni žmonės puikiai įvaldo technologijas, įvairius išmanius įrenginius, mokosi programuoti. Tačiau jiems daug sunkiau bendrauti gyvai. Dažnai jie negali įsijausti, sudėtinga užjausti. Todėl dar mokykloje svarbu mokytis kalbėtis, komunikuoti, bendradarbiauti, kartu spręsti problemas. Ateityje reikės vis daugiau įvairiausių kompetencijų, kurios padės formuotis įvairiaspalvėms asmenybėms“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
Savo įžvalgomis apie mokinių švietimą ir jaunimui reikalingas kompetencijas dabar ir ateityje N. Mačiulis dalinosi baigiamajame Lietuvos mokyklose vykusio projekto „Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“ renginyje, kurį organizavo asociacija „Kūrybinės jungtys“. Projektas antrus metus iš eilės vyko 15 mokyklų Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Visagino, Pabradės ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose.
Mokyklose įvairių sričių kuriantys profesionalai – žurnalistai, teatro režisieriai, aktoriai, mokslininkai – bendradarbiaudami su mokytojais jungė įvairius mokomuosius dalykus, naudojo įvairius kūrybinius metodus ir taip siekė ugdyti vaikams reikalingas kompetencijas.
Konkurencinį pranašumą suteikia nuolatinis mokymasis
Baigiamajame projekto renginyje N. Mačiulis trumpai papasakojo apie švietimo pokyčius bėgant amžiams. Pasak jo, XIX a. didžiulis konkurencinis pranašumas buvo tiesiog mokėti skaityti, XX a. – galimybė baigti mokyklą, daugiau nei 5 klases.
„XX a. antroje pusėje konkurencinis pranašumas buvo universitetinis išsilavinimas. Dabar, XXI a. pradžioje, to nebėra. Akivaizdu, kad dabar konkurencinį pranašumą suteikia nuolatinis mokymasis. Jei būčiau nustojęs mokytis, kai baigiau bakalaurą, magistrą, doktorantūros studijas, dabar beveik nieko nežinočiau apie kriptovaliutas, neigiamas palūkanas, kitus naujus ekonominius reiškinius. Doktorantūros studijas baigiau prieš 10 metų, bet tuo metu jokiame pasaulio vadovėlyje nebuvo tokio dalyko kaip kriptovaliutos“, – pasakoja N. Mačiulis.
Jis pastebi, kad dažnai jauni žmonės galvoja, kad po mokyklos ar universiteto prasidės gyvenimas. Tačiau jie klysta. „Mes gyvename visai kitame pasaulyje nei gyveno mūsų tėvai, seneliai. O pagrindinis dalykas, kurį galima duoti mokyklose yra žinių siekimas, noras mokytis, tobulėti, smalsumas ieškoti kažko naujo“, – sako ekonomistas.
Pasak Mildos Laužikaitės, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovės, vienas iš pagrindinių tikslų įgyvendinant „Tyrinėjimo meną“ buvo sukurti erdvę, kurioje mokiniai tiesiogiai dalyvautų mokymosi ir tyrinėjimo procese, patirtų, ką reiškia bendradarbiauti ir savarankiškai priimti sprendimus, išmoktų įvertinti padarytas klaidas.
„XXI a. reikalingos tokios kompetencijos, kurių neišmoksi mintinai ar neperskaitysi vadovėliuose. Kūrybiško švietimo projektus mokyklose įgyvendiname ne vienerius metus ir pastebime, kad vis dar trūksta tinkamų erdvių mokymuisi mokytis, mąstyti, drauge spręsti problemas. Šiame projekte įvairių sričių kūrėjai iš savo profesinių pasaulių atnešė tyrinėjimo, problemų sprendimo, bendradarbiavimo būdus. Tokie patirčių mainai, susitikimas su įvairiomis profesinėmis ir gyvenimo būdo kultūromis labai paveikūs ir turėtų tapti sisteminiais, siekiant reikšmingų pokyčių mokyklose“, – sako M. Laužikaitė.
Britų tarybos ir asociacijos „Kūrybinės jungtys“ kartu su Ugdymo plėtotės centru vykdomas projektas „Tyrinėjimo menas“ yra Britų tarybos kultūrinių ryšių programos, vykdomos visose trijose Baltijos šalyse, dalis.