Vilniaus Naujamiestyje gyvenanti fotografė Neringa Rekašiūtė rajono gatvėmis dažnai vedžioja savo augintinį Spinozą. Deja, vienas apsilankymas lauke šuneliui buvo nesėkmingas – jis ėmė smarkiai negaluoti, jam pasireiškė epilepsijos simptomai. Vis tik panašūs tos dienai incidentai ir daugybė panašius požymius jaučiančių šunų eido įtarti, kad tai nėra tik atsitiktinumas: galimai jie yra nuodijami specialiai.
Žinoma fotografė gyvena Naujamiestyje, Mindaugo, Šaltinio ir Aguonų gatvių sankryžoje. Kalbėdama su 15min ji teigė šiose apylinkėse dažniausiai vedžiojanti savo šunį, vardu Spinoza.
Įtarimų, kad jos augintinis jaučiasi prastai, Neringai kilo ketvirtadienį, vos grįžus po darbo, Spinozai neatbėgus jos pasitikti.
„Atėjusi į kambarį pamačiau, kad šuo tarsi apsvaigęs, nesiorientuoja erdvėje, trankosi į duris, kampus, sunkiai pastovi ant kojų, buvo matyti, kad jį kankina traukuliai“, – pasakojo N.Rekašiūtė.
Nieko nelaukusi šunį ji nuvežė veterinarams. Anot Neringos, jie nepasakė, kad gyvūnas apnuodytas, tik įtarė epilepsiją.
„Mūsų augintinio veislė yra maišyta, turi Retriverio ir Spanielio bruožų. Šiems šunims dažnai būna epilepsijos simptomų. Iš pradžių manėme, ši liga ir buvo jo sunegalavimo priežastis, tačiau vėliau, kai savo istorija pasidalijau socialiniuose tinkluose, sulaukiau daugiau žinučių, kuriose buvo rašoma, kad dieną prieš tokius pačius simptomus jautė ir kitų žmonių šunys“, – teigė pašnekovė.
Neringa pasakojo nesanti įsitikinusi, tačiau nujaučia, kad tokia tendencija gali rodyti, jog Naujamiestyje šunis bandoma nuodyti. Tai, anot jos, būtų jau ne pirmas kartas.
„Aš pati, deja, nemačiau, kad jis vedžiojant būtų ką nors valgęs. Tačiau mano sekėjai pasakojo pastebėję savo augintinius kažką kramtant“, – sakė N.Rekašiūtė.
Kalbinta moteris pasakojo kol kas niekur nesikreipusi dėl šio įvykio, tačiau šuniui pasveikus tikisi suburti jai pasipasakojusius keturis žmones ir kartu su jais parašyti pareiškimus policijai.
„Kadangi tai vyksta jau ne pirmus metus, mūsų bendruomenėje dažnai kalbama apie įvairius asmenis, kurie nemėgsta gyvūnų ir juos nuodija“, – paklausta, ar numano, kas taip elgiasi su gyvūnais, 15min sakė N.Rekašiūtė.
Simptomai, rodantys, kad augintinis apsinuodijo
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ internetiniame puslapyje rašoma, kad dėl įvairių apsinuodijimų gyvūnai į kliniką atvežami nuolat. Pastaruoju metu yra daugiau atvejų dėl apsinuodijimo žiurknuodžiais. Tokių apsinuodijimų paprastai daugiau būna rudenį, kai žmonės nuodija iš laukų į namus lendančius miegoti graužikus, o šunys ar katės atsitiktinai suėda nuodus.
„Pasitaiko ir kai gyvūnai nuodijami specialiai. Apsinuodyti gyvūnas gali daug kuo: katės dažnai apsinuodija kambariniais augalais ar paragavusios pamerktų puokščių su joms toksiškais augalais, šunys dažniau apsinuodija paragavę automobilių aušinimo skysčio, alkoholio, prisiėdę šokolado, sugraužę buitinės chemijos pakuotes ar „įsisukę“ į šeimininko vaistinėlę. Kartais augintinius apnuodija ir patys šeimininkai, bandydami savarankiškai gydyti gyvūną žmonėms skirtais vaistais“, – teigia „Vaidos klinikos“ savininkė, vet. gydytoja Vaida Misiūnienė.
Pirmieji simptomai, rodantys, kad gyvūnas apsinuodijo priklauso nuo to, kuo augintinis apsinuodijo, tačiau dažniausi požymiai yra: apatija, vėmimas, viduriavimas, nenoras ėsti, koordinacijos praradimas, kartais ūmus paralyžius, kraujo krešėjimo sutrikimai.
„Šeimininkas gali tiesiog atimti, neleisti baigti ėsti įtariamai toksiško maisto ar preparatų, išvalyti ir išplauti gyvūno burną nuo jo likučių. Veterinarijos klinikoje pagalba bus suteikta pagal toksinio preparato rūšį. Dažnai yra plaunamas skrandis, jei gyvūnas atvežamas tuoj po suėdimo, jei vėliau gali tekti sukelti viduriavimą ar klizmuoti, kad medžiaga kuo greičiau būtų pašalinta iš organizmo. Gyvūnui gali būti statomos lašelinės infuzijos ar perpilamas kraujas. Jei yra, visada naudojami priešnuodžiai“, – nurodo organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kalbinta vet. gydytoja.
Veterinarijos klinikoje pagalba bus suteikta pagal toksinio preparato rūšį. Dažnai yra plaunamas skrandis, jei gyvūnas atvežamas tuoj po suėdimo, jei vėliau gali tekti sukelti viduriavimą ar klizmuoti, kad medžiaga kuo greičiau būtų pašalinta iš organizmo. Gyvūnui gali būti statomos lašelinės infuzijos ar perpilamas kraujas. Jei yra, visada naudojami priešnuodžiai.
Žinant, kuo tiksliai apnuodytas gyvūnas, pagalbą galima suteikti tikslingesnę ir greičiau. Jei yra įtarimas, kad apsinuodijo, visada geriau paimti pašaro, medžiagos ar suėstų tablečių pavyzdį, tai gydytojui duos svarbios informacijos ir galima bus numatyti apsinuodijimo požymius bei pasekmes. Jei nėra galimybės gauti pavyzdį – nieko tokio, svarbu kuo greičiau kreiptis į kliniką, kad kaip įmanoma greičiau būtų pašalintas suėstas ar išgertas preparatas, suteikta bendra detoksikuojanti pagalba.
„Augintinių šeimininkams patariama imtis prevencinių priemonių. Šunis būtina nuo mažens pratinti nerinkti lauke nuo žemės rastų ėdamų ar neėdamų daiktų. Jei to išmokyti šunį nepavyksta, reiktų dėti antsnukį su uždara priekine dalimi. Labai svarbu stebėti šunį vedžiojant – ką jis uosto, laižo, ar ima kažką nuo žemės“, – komentuoja vet. gydytoja Vaida Misiūnienė.
Šiais laikais žmonės daug laiko praleidžia žiūrėdami į mobilųjį telefoną ir nemato, ką tuo metu daro jų augintinis. Atvykus į nepažįstamą kaimą, sodą ar sodybą, reikia pasiteirauti šeimininkų dėl galimai padėtų žiurknuodžių, apeiti ir apžiūrėti ar jų nėra, ar nėra lengvai prieinamų gyvūnams toksiškų augalų, buitinės chemijos, vaistų. Svarbiausia, kad žmonės į veterinarus kreiptųsi kuo greičiau ir nebandytų gydyti patys.
Jei pastebėjote primėtyto neaiškios kilmės maisto ar pašaro bei įtariate, kad jis gali būti apnuodytas, apie tai praneškite https://ggi.lt/pranesk/ arba bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.