Nacionalinė „Eurovizijos“ atranka: žiūrovų balsus sau perka patys atlikėjai?
Kasmet savo galimybes nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos scenoje mėgina kelios dešimtys atlikėjų. Populiarumas, kone pusmetį visais įmanomais kanalais transliuojama asmeninė reklama, galimybė įgyti patirties, šimtatūkstantinė tarptautinė publika, mezgami svarbūs kontaktai – tokia pasirodymo didžiajame „Eurovizijos“ konkurse teikiama nauda anaiptol nėra paslaptis niekam. Kalbėti pašnibždomis imama pokalbiui pakrypus apie pinigus – ar verta atlikėjams atrankoje balsuoti patiems už save ir ar tokia praktika egzistuoja?
Anot nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos prodiuserio Audriaus Giržado, veržtis į „Euroviziją“ išties verta, o naudos iš konkurso gali gauti ne tik atlikėjai, bet ir šaliai atstovaujančios eurovizinės dainos autoriai – šiems, pasak prodiuserio, kapsėte kapsi pelnas, didėjantis su kiekvienu kartu, kai viešoje erdvėje nuskamba jų parašytas kūrinys.
„Autoriniai atlyginimai autorius pasiekia per LATGA, taip pat mokami pinigai už transliaciją pačioje „Eurovizijoje“. Pinigai ateina iš visur, kas tą dainą groja: radijo stotys visame pasaulyje, televizijos, „Eurovizijos“ dainų kompaktinės plokštelės. Pasinaudojus autorinėmis autoriui prikapsi tikrai nemažai pinigų, o jei ta daina dar taptų konkurso nugalėtoja, ją grotų ant kiekvieno kampo mažiausiai pusę metų“, – vardija A.Giržadas.
Suvokdamas pasirodymo „Eurovizijoje“ teikiamą naudą A.Giržadas supranta ir didelį dalyvių interesą nugalėti
nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje, todėl atkreipia dėmesį į retkarčiais nustebinančius žiūrovų balsavimo rezultatus. „Puikiai matau, kaip viskas vyksta, stebėdamas tiesioginį balsavimą – būna, kad daina dar net neskambėjo, o jau turi daugybę balsų, kurie sukasi kaip užsuktas skaitliukas“, – sako A.Giržadas, kreipdamas dėmesį į atrankos dalyvių balsavimą už save.
O balsuoti už save nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje sudaromos visos sąlygos: savo balsą už patikusį dalyvį žiūrovai gali atiduoti paskambinę trumpuoju telefono numeriu ir įvedę patikusio dalyvio pasirodymo numerį, balsuoti galima visos „Eurovizijos“ atrankos transliacijos metu – beveik dvi valandas. Iš vieno telefono numerio balsuoti galima penkis kartus ir tai yra vienintelis teorinis balsavimo už save ribojimas, kurį galima lengvai apeiti: per dvi eterio valandas galima pakeisti ne vieną dešimtį pildomų telefono kortelių, o beveik kiekvienas ryšio operatorius iš tokios kortelės suteikia galimybę balsuoti lygiai penkis kartus.
Matematika čia paprasta: viena kortelė – penki balsai, du šimtai pakeistų kortelių – jau ir visas tūkstantis. Kliūtimi iš širdies investavus tampa tik projekto komisija, kurios balsai, kaip ir žiūrovų, lemia lygiai pusę galutinio rezultato.
Telefono korteles perka kaip bulves
Kalbėdamas apie tokį žiūrovų balsavimą A.Giržadas nebijo skambių žodžių. „Ne kartą kalbėjau apie tai, kad balsavimas telefonu išsigimė – gerasis sumanymas, kad žiūrovai turėtų galimybę dalyvauti interaktyviai ir padėtų komisijai, žlugo. Pas mus Lietuvoje telefono korteles gali pirkti kartu su bulvėmis, o tada balsuok už save kiek nori. Toks balsavimas veikia šalyse, kur yra aiški sistema – kitur net negali pirkti kortelių, jei nesi pilietis. Esant aiškiems ribojimams balsavimo sistema tampa veiksminga“, – pabrėžia prodiuseris.
Suprasdamas organizatorių klaidas A.Giržadas ieško išeičių. „Iš vieno telefono leidžiame balsuoti tik penkis kartus, o, pavyzdžiui, didžiojoje „Eurovizijoje“ balsuoti leidžiama net dvidešimt kartų. Ateityje net galvojame iš vieno telefono leisti balsuoti tik vieną kartą ir taip pristabdyti nesąžiningo balsavimo procesą. Juk labai patogu dabar – yra krūva telefono kortelių už penkis litus, o iš vienos tokios gali balsuoti penkis ar keturis kartus priklausomai nuo to, ar yra tos kortelės registracijos mokestis“, – svarsto jis.
Tačiau ne vien Lietuvoje laurus pelnyti mėginama ne visai sąžiningai. A.Giržadas tvirtina: taip ir užsienyje daro, o kartais ir dar blogiau. „Toks balsavimas vyksta ne tik Lietuvoje – esu pasakojęs, kaip viena ambasada yra reikalavusi manęs pasiaiškinti, kodėl mes jų dainai „Eurovizijoje“ skyrėme tiek nedaug balsų. Kai paklausiau, kodėl turėčiau žinoti atsakymą, man pasakė, jog labai gerai žino, kiek išleido telefono kortelėms… Vadinasi, kitų šalių net oficialūs atstovai taip daro: perka korteles, skaičiuoja, kiek gali balsuoti, ir darbuojasi. Ta ambasada Lietuvoje buvo neseniai atsidariusi, o šalis buvo neseniai pradėjusi dalyvauti „Eurovizijoje“, – atsakymo į užduotą mįslę neatskleidžia prodiuseris.
Nupirks vietą, bet ne simpatiją
Kad „Eurovizija“ atnešė sunkiai išmatuojamą naudą karjerai, neslepia praėjusių metų Lietuvos atstovas konkurse Donatas Montvydas. Atlikėjas į „Euroviziją“ buvo deleguotas, rodos, vienbalsiu komisijos ir žiūrovų sprendimu, tačiau dabar į nacionalinę atranką jau iš šalies žvelgiantis dainininkas įsitikinęs: investicijos į telefono korteles gali sugrįžti aukštais įvertinimais balsavimo lentelėje, tačiau toks sukčiavimas niekada nereikš publikos simpatijų ir, ginkdie, neatneš sėkmės.
„Jei esi didelis strategas, gali sužaisti. Patekimas į „Euroviziją“ tikrai lemia savotišką statusą ir sėkmę, trunkančią ištisus metus. Man tai buvo didelis žiniasklaidos, visos tautos, šalies dėmesys. Tačiau manau, kad žmonių neapgausi – jie jaučia, kada produktas vertingas. Gali prisipirkti ko tik nori ir balsuoti kaip nori – jeigu žmonėms nepatinka, nepadės ir tai“, – svarstymais dalijasi dainininkas.
D.Montvydas įsitikinęs: toks balsavimas už save kertasi net su pačia muzikos ideologija – siekiu paliesti klausytojų širdis.
Atlikėjas atkreipia dėmesį ir į sąžinę. „Jei vieta yra nupirkta, o žiūrovas mąsto kitaip, rezultatas tampa sąžinės
dalyku. Pirma vieta gal ir bus, bet vargu ar bus grįžtamasis ryšys ištisus metus. Pačioje „Eurovizijoje“ rezultato juk nenusipirksi. Žmonės nėra kvaili, jie supras. Pirma vieta nereiškia, kad atlikėją kvies į koncertus, organizuos jam specialius efektus“, – sako dainininkas.
Tačiau, anot D.Montvydo, balsavimas už save gali būti pateisinama strategija tokiu atveju, jei dainininkas iš tiesų yra vertas pergalės ir tiki savo sėkme. „Galima į tai žiūrėti ir kaip į strategiją. Jei atlikėjas yra talentingas ir geras, kišti pinigus gali apsimokėti“, – galimybės neatmeta Lietuvos atstovas.
Didelių pinigų neuždirbs
Vis dėlto apie pinigų kalnus kalbančiam A.Giržadui D.Montvydas nepritaria. Vaikinas bando skaičiuoti ir prieina prie išvados, kad per daug iš konkurso neuždirbsi, tad ir išleisti žvėriškai daug neapsimoka. „Pinigai, gaunami už autorines teises, nepadengs pasirodymo išlaidų. Tai nėra ir tie pinigai, kurie būtų metinis uždarbis dainos kūrėjui. Žinoma, reikia žiūrėti, kaip matuoji – jei gautus pinigus lygini su minimaliu atlyginimu Lietuvoje, pinigai yra nemaži, bet jei su išlaidomis, skirtomis geram pasirodymui, situacija keičiasi. Pinigai nėra pagrindinė motyvacija eiti į šį konkursą“, – įsitikinęs D.Montvydas.
Vis dėlto įdėmiau pagalvojęs galimybę uždirbti vaikinas įžvelgia – juk iki šiol kalbėta tik apie tuos atvejus, kai dėl kelialapio į konkursą varžosi vienas autoriaus kūrinys. Situacija pasikeičia, kai atrankoje nuskamba daugiau vieno autoriaus dainų. „Jei, pavyzdžiui, tavo kūrinius atrankoje dainuoja penki atlikėjai, tai uždarbis dauginasi iš penkių. Jei dar visos jos nuskamba visuose etapuose, galima skaičiuoti, kiek uždirbama, jei ir muzika, ir žodžiai – tavo. Tai pinigai, tačiau specialus balsavimas už save – papildomas darbas ir investicijos“, – pabrėžia D.Montvydas.
Balsuoti neapsimoka
Net su šešiais šių metų nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos dalyviais besidarbuojantis ir dainas jiems sukūręs kompozitorius Raigardas Tautkus taip pat sutiko pasvarstyti apie kelialapio į „Euroviziją“ naudą. Šešių šių metų eurovizinių dainų autorius įsitikinęs: balsuoti už save neapsimoka, nes net menkiausias pasirodymas atrankoje ir taip kainuoja tūkstančius. Todėl R.Tautkus savo balsų nė vienam dainorėliui tikina ir neskyręs.
„Jei aš esu autorius X, tai kas iš to, kad aš esu autorius X? „Eurovizijoje“ nėra galimybės atlikti kūrinį gyvu instrumentalu, vadinasi, turiu eiti kažkur į kokią nors įrašų studiją, kad man kažkas įrašytų, suprogramuotų. Vienam kūriniui reikia kokios savaitės, tai kainuoja kokius tris tūkstančius litų. Dar reikia kažkaip apsirengti, apgalvoti gal kokią choreografiją. Vadinasi, eilinis pasirodymas atsieitų mažiausiai 6000 Lt. Tikrai nemanau, kad kokios nors autorinės teisės padėtų uždirbti daugiau, nei tai jau kainuoja“, – sako R.Tautkus.
Situacija pasikeičia, jei autoriaus X daina tampa atrankos nugalėtoja. „Jei kūrinys išvažiuoja į „Euroviziją“, jo autoriams atitenka nemaža suma, nes kūrinį groja pasaulio transliuotojai. Nežinau, kokia ji tiksliai, tačiau tikrai ne kokie 500 Lt. Per asociaciją „Nata“ ta suma autorių pasiekia tiesiogiai be nubyrėjimo, nes pas mus nėra sovietinės sistemos“, – proga įgelti konkurentei LATGAai pasinaudoja asociacijos „Nata“ įkūrėjas.
Mobiliojo ryšio operatoriai pokyčių nepastebi
Tačiau nors A.Giržadas ir neabejoja, kad balsavimo už save nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje praktika egzistuoja ir yra lengvai pastebima, didesnių pokyčių prekyboje telefono sąskaitos papildymo kortelėmis ar pačiomis telefono SIM kortelėmis, taip pat ir augančių aktyvių telefono numerių skaičiaus mobiliojo ryšio operatoriai Lietuvoje nepastebi.
„Apie nacionalinės „Eurovizijos“ atrankų turų įtaką pardavimams dar anksti kalbėti, bet didesnio naudojimosi paslaugomis su tuo nesietume“, – 15min.lt sako telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė.
Anot specialistės, kalbant apie televizijos projektus naudojimasis mobiliaisiais telefonais – aukojimas ar balsavimas – labiausiai pastebimas tik vykstant didelio masto televizijų organizuojamiems renginiams ar labdaros akcijoms.
Didesnių pokyčių tikina nepastebėję ir „Bitė Lietuva“ bei „Tele 2“ atstovai.