Nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos komisijos narių gretose atsidūrusi dainininkė Rosita Čivilytė neslepia: jei konkurse nebūtų dalyvavę keli geri atlikėjai, nacionalinės atrankos atrodytų itin prastai. Atlikėją nuvylė į sceną lipę „jaunieji talentai“, tačiau, jos nuomone, prastų pasirodymų priežastys slypi kur kas giliau.
– Kaip vertinate „Eurovizijos“ atrankose pasirodančius dalyvius?
– Juos vertinu įvairiapusiškai, tačiau manau, kad jei ne keli žmonės, dalyvavę konkurse ir pasirodę labai puikiai – tai ir Donatas Montvydas, ir Beissoul – būtų labai prastai. Džiaugiuosi, kad jie pasirodė atrankose, o visi kiti man nepaliko ypatingo įspūdžio.
– Kokios priežastys, jūsų nuomone, lemia, jog atrankose vyrauja prasti pasirodymai?
– Priežastys yra daug gilesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Lietuvoje visiškai susimaišiusi vertybių skalė tarp vidutiniokų, normalių ir labai gabių atlikėjų. Mano manymu, tai reikia atskirti, nes šiuo metu viskas verda viename katile ir žmonės nebeskiria, kas išties yra talentingi, o kas tiesiog nori pasirodyti televizijoje. Žinoma, televizijoms tai naudinga, tačiau atrankos turėtų būti stipresnės. Jokiu būdu negalima leisti spręsti liaudžiai, nes pastebėjau, kad kuo daugiau sprendžia tauta, tuo yra baisiau.
– Tačiau jei nesprendžia liaudis, tuomet Lietuvos atstovą išrenka vos penki komisijos nariai. Ar tai nėra pernelyg subjektyvu?
– Žinoma. Nesakau, kad vertinti turi vien komisija. Tiesiog manau, kad komisijos žodis turi būti savotiškas pasufleravimas liaudžiai, kurio jai visada reikia. Žmonės ne visada supranta, kas yra gerai. Daug bendrauju su įvairaus amžiaus skirtingų pažiūrų žmonėmis. Kaskart, kai pasišnekame apie muziką, man plaukai stojasi piestu – jų skonis, supratimas kelia man siaubą. Profesionalus žodis yra į naudą.
– Bet juk finale balsuoja tik komisija. Kaip vertinate šį sprendimą?
– Manau, taip yra gerai. Liaudies žodis yra užfiksuotas atrankose, jo labai reikia – man visada rūpi, ką sako žmonės, kokia jų nuomonė. Įsiklausau į ją, tačiau sprendimus darau pati. Gerai, kad finale spręs profesionalai. Tai žmonės, kurie ilgą savo gyvenimą dirba su muzika ir ją išmano. Blogo sprendimo komisija nepriims.
– Galbūt nutuokiate, kodėl žinomi žmonės šįmet nepasirodo atrankose?
– Manau, jie vis mažiau ir mažiau ten rodysis, viskas dėl tos pačios liaudies supratimo. Pati kalbuosi su muzikantais, jie sako, jog kad ir kaip pasirodytų, liks nesuprasti, neįvertinti. Žmonės jų neišrinks ar bent jau neskirs pagarbios vietos. Profesionalai nenori į atrankas.
– Paskutiniame pusfinalyje pasirodęs Donatas Montvydas pagerino visus balsavimo rekordus, komisija jį įvertino maksimaliais balais. Ar tai – jau viskas? Juk jei finale balsuoja komisija, tai galima spėti, jog ji ir toliau laikysis savo pozicijos…
– Palaikiau Donatą, nes jis iš tiesų gerai pasirodė. Galima ginčytis dėl daugelio dalykų – dėl skonio, dainos, dar ko nors, bet nemanau, jog verta. Jis eina į priekį, daro pažangą. Esu tikra, kad „Eurovizijoje“ jis pasirodytų gerai. Tačiau puikiai sekėsi ne jam vienam – Monika Linkytė taip pat mano favoritė, kaip ir Beissoul. Jie visi trys galėtų atstovauti Lietuvai, jei geriau pasiruoštų. Šie atlikėjai yra rimti Donato konkurentai.
– Ar verta Lietuvai dalyvauti „Eurovizijoje“? Rodos, mums ten nesiseka ir nesiseka…
– Gal mums tik taip atrodo. Neigiamai žiūrime į pralaimėjimus, tačiau esu tikra, kad Lietuvai reikia demonstruotis šiame konkurse. Juk kiek čia mūsų yra, kur turime vietos save parodyti? „Eurovizija“ yra patirtis. Jaunam žmogui tokia scena yra didžiulis patyrimas. Lietuvoje „Eurovizija“ yra žaidimas, atnešantis galybę azarto. Tegu tai gyvuoja, liaudis žaidžia, komisija ir dalyviai taip pat. Žinoma, norėčiau, kad dalyvautų daugiau profesionalų.
– Kaip manote, ar galim nugalėt „Eurovizijoje“ ir kas tada būtų?
– Manau, Lietuvos pergalė „Eurovizijoje“ būtų tikras skandalas. Kartais pamąstau apie tai. Neįsivaizduoju šio konkurso Lietuvoje. Kartais nepripažįstame net savo atlikėjų – nemokame jiems pinigėlių už koncertus, nepaskatiname jų, tad kaip galėtume surengti tokį konkursą? Melagingai parodyti savo pagarbą muzikai? Neįsivaizduoju. Nors kita vertus, latviai ir estai yra laimėję „Euroviziją“. Nepasakyčiau, kad jų dainos buvo tokios, kurias liaudis niūniuotų. Tie kūriniai buvo gana sudėtingi, aš jų nė neatsimenu tiksliai. Nepaisant to, šios dainos atsidūrė ant pjedestalo. Kartais nežinai, ko tai „Eurovizijai“ reikia – tai toks karnavalas, kuris vienus užburia, kitų ne.