Nacionalinės premijos – šešiems kūrėjams, tarp jų – V.Petkevičiui, D.Liškevičiui, V.Miškiniui

2021-ųjų Nacionalinės premijos skirtos:

• choro dirigentui, kompozitoriui Vytautui Miškiniui
• menotyrininkei Agnei Narušytei
• aktoriui Vidui Petkevičiui
• fotomenininkui Remigijui Treigiui
• etnomuzikologei Daivai Vyčinienei
• tarpdisciplininio meno kūrėjui Dainiui Liškevičiui

Laimėtojų pavardes trečiadienį pranešė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Audrius Stonys.

V.Petkevičius premiją pelnė už įtaigius vaidmenis teatre ir kine, A.Narušytė – už vertybišką šiuolaikinės kultūros refleksiją, V.Miškinis – už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą, R.Treigys apdovanotas už laiko ženklų poetiką fotografijoje, D.Liškevičius – už kultūrinių stereotipų kritiką šiuolaikinio meno formomis, D.Vyčinienė – už  folkloristikos aktualizavimą.

Iš pradžių komisija buvo atrinkusi 12-a pretendentų į nacionalines kultūros ir meno premijas. Sąraše be laimėtojų buvo dar šie kūrėjai: choreografė Birutė Letukaitė (Birūta Komskienė), dailininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, rašytojas Kazys Saja, aktorius Arūnas Sakalauskas, rašytojas Alvydas Šlepikas, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius.

„Labai kviesčiau visus išgirsti ne tik vardą ar pavardę vieną ar kito premijos laimėtojo, bet ir įsiklausyti į formuluotę, dėl ko ta premija buvo suteikta. Tegu formuluotė tampa tokiu lyg žemėlapiu, kuris mus palydėtų į kelionę po tų menininkų kūrybą, juos geriau pažįstant, juos labiau prisimenant ir tiesiog jais dar kartą didžiuojantis“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Pasak A.Stonio, išrinkti laimėtojus buvę sunku, nes premijų vertų menininkų sąrašas buvo daug ilgesnis.

„Tas sąrašas, kurį mes gauname, liudija apie mūsų kultūros svorį, gyvybingumą, proveržį, kalba apie didžiulį indėlį, kurį yra palikę mūsų kultūros meistrai“, – teigė jis.

A.Stonio teigimu, renkant nacionalinių premijų laureatus reikia palyginti sunkiai palyginamus dalykus, įvertinti kūrybos svorį.

„Tie žmonės, kurie nepateko į galutinį sąrašą, tikrai nenorime pasakyti, kad sumažintume ar neigtume, ar menkintume jų indėlį į Lietuvos kultūrą. Jokiu būdu ne. Pripažįstame ir lenkiame galvą prieš tuos, kurie dalyvavo tame konkurse“, – sakė komisijos pirmininkas.

Peržiūrėjo visą autoriaus kūrybą, ne fragmentus

Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavusiam D.Liškevičiui šiemet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių – Lietuvos vėliavos – išniekinimo. Menininką prokuratūrai buvo apskundę „Šeimų maršo“ organizatoriai.

Tyrimo metu nustatyta, kad vaizdo įrašas, kuriame menininkas nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą, sukurtas 2000 metais. 2013 metais vasarį iš autoriaus šį vaizdo įrašą kaip meno kūrinį įsigijo MO muziejus bei tais pačiais metais patalpino socialiniame tinkle „YouTube“.

Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau jis nutrauktas dėl senaties.

Pats D.Liškevičius teigė, kad videoperformanse „​Kliaksas / Restartas“ kalbama apie tai, kad Lietuva ateityje taps pilietiniu, o ne tautiniu pagrindu vieninga valstybe, apie kaitą, patriotizmo ribas ir suvokimą.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narys vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila teigė, kad komisija peržiūrėjo šį menininko kūrinį.

„Pasirodė, kad jo kūrinys yra atvirkščias nei, kad buvo sakoma. Tačiau mes ne vieni sprendžiame, išklausėme ekspertų nuomones, peržiūrėjome visą autoriaus kūrybą, bet ne fragmentus, o visų septynerių metų kūrybą vertinome“, – per spaudos konferenciją sakė A.Raila.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai sudaro 32 tūkst. eurų.

Premijos paprastai įteikiamos Vasario 16-ąją.