Dalia, dabar Naglis – ryški asmenybė. O koks jis buvo mažas?
Dalia: Kiekvienai mamai savas vaikas – gražiausias, geriausias. Mano draugės Naglį vadindavo modeliuku, nes jo plaukai buvo labai gražūs. Jis visada buvo kūrybingas, viskuo domėjosi – pats mokėsi pažinti raides. Tačiau buvo ir išdykęs, kaip visi vaikai...
Sūnus visuomet pastebėdavo grožį. Ketverių penkerių metų gatvėje pamatęs elegantišką aukštą moterį paklausė, ar norėčiau atrodyti kaip ta teta. Nagliui visada labai gražios atrodydavo mergaitės, moterys ilgais plaukais, o aš visą laiką – trumpaplaukė...
Naglis: Dešimties mane mama iš Žygaičių miestelio, Tauragės rajono, atvežė į Vilnių mokytis baleto. Iš kaimo perkeltas į didmiestį kankinausi. Augau be tėvo: jis mamą paliko sužinojęs, kad ji laukiasi.
Niekada jo neieškojau,