Naglis Bierancas įvertino filmą apie dviejų vyrų meilės istoriją: „Matau nemažai savęs“

Filmas „O tada mes šokome“  pasakoja neįtikėtiną istoriją.

Šokis – Merabo gyvenimas. Su partnere Mari jis kasdien repetuoja su Sakartvelo nacionaliniu ansambliu, laukdamas galimybės sužibėti didžiojoje scenoje. Kai prie ansamblio prisijungia naujas talentingas ir charizmatiškas narys Iraklis, jis tampa pagrindiniu Merabo konkurentu, o kartu, netikėtai, ir didžiausia jo aistra.

Šis filmas – tai meilės laiškas Sakartvelui, kur šokis, muzika, maistas ir kraštovaizdis tampa fonu savęs atradimo istorijai.

Ketvirtadienio vakarą atviroje diskusijoje, kino teatre PASAKA, Naglis Bierancas taip pat atvirai išsakė jausmus, sužadintus dramos „O tada mes šokome“.

„Matau šioje juostoje nemažai savęs. Jis yra apie šokį, apie meilę, apie vyrų meilę. Man jau pradeda įgrįsti tie holivudiniai filmai, kadangi juos žiūrėdamas, nejauti, kad tai tikra. Šiame filme – viskas realistiška, daug įvairiausių paralelių. Gruzija, parodyta juostoje, beje, labai autentiška. Net savo instagrame sakiau, jog porą kartų nuriedėjo ašaros žiūrint šį filmą.“

Kol kas Naglis pats dar nėra aplankęs kontrastingojo Sakartvelo, tačiau girdint tiek daug rekomendacijų ne kartą norėjo ten nuvykti.

N. Bierancui gruziniški šokiai kelia daug jausmų. „Vien kaip vyrai ten šoka ir kaip jie atrodo. Labai didžiulį temperamentą turi gruzinai“, – įsitikinęs Naglis.

Pasiteiravus diskusijos dalyvio apie lietuvių liaudies šokius, Naglis neslepia seniau juos labai nuvertinęs. Kadangi iš pradžių mokėsi baleto, į galvą piršosi mintis „ką ten tie liaudininkai šoka..“, tik kartą pats pabandęs nueiti pašokti liaudies šokių Naglis suprato, jog visgi technika nėra tokia paprasta ir tenka išlieti nemažai prakaito.

„Šokyje gali būti visaip, kaip tik nori. Dabar neturiu jokio santykio su juo, tai – praėjęs mano gyvenimo etapas, kartais aplanko nostalgija, tačiau gyvenimas juda į priekį ir žiūri tu pirmyn, o ne atgal. Dažnai susimąstau, kodėl žmonės šoka? Tai yra jausmų išraiškos forma. Tai kažkoks būdas pabėgti nuo rutinos, pamiršti darbus. Kiekvienam individualiai. Šokis yra sportas, meditacija. Jo metu koncentruojiesi į save, savęs pažinimą.“

Naujausia kino juosta – praturtinta pagrindinių herojų ryšio su šokiu, jų meilės judesiui.

Naglis teigia, jog didžiausias PASAKOJE šiuo metu rodomo filmo panašumas į populiarųjį „Vadink mane savo vardu“ yra dviejų vyrų meilės istorija ir ne tokia džiugi jos pabaiga. Tačiau, žinoma, tarp filmų yra ir daug skirtumų. 

„Vadink mane savo vardu“ nerasite šokių, taip pat – išplėtotų šeimos santykių temų. Pastarieji juostoje „O tada mes šokome“ kartais komplikuoti, bet labai gražūs. 

„Filme pagrindiniai herojai į repeticijas eina gerai patūsinę, ši vieta man priminė vėlyvuosius laikus mokykloje, mes irgi taip darydavome“, – juokėsi Naglis.

Tačiau vienareikšmiškai mėgstamiausia „influencerio“ scena – finalinė. „Ji mane labai palietė“, – neslėpė jis.