Naglis Šulija apie horoskopus: „Žmogus bijo ir nenori jaustis kaip aklas kačiukas“

Visata – beribė, kurioje apsčiai paslapčių ir nuolatos visi vis bando suprasti, ką ir kokia kalba su mumis kalba dangus. Nors daugelis mūsų neigia, kad skaito horoskopus, tačiau dauguma yra priklausomi nuo jų. Dalis žmonių net nebeįsivaizduoja savo dienotvarkės be horoskopų. Jie nuolat juos seka, perskaito visus laikraščių ar žurnalų puslapius su šiais praeitį ir ateitį nuspėjančiais tekstais. Kodėl?

„Dangumi visada domėjosi visi. Mes, lietuviai, savo dangų buvo pamiršę dėl karų ir įvairiausių politinių ar ekonominių priežasčių. Ta žmonių grupė, kuri buvo atsakinga už žinių sklaidą, vis kažkur buvo išvežama arba pradingdavo. J.Vaiškūnas – slapta žinių inkarnacija ar kažkas panašaus, o jo vienas iš gyvenimo tikslų – sugrąžinti lietuvišką dangų mums ir tai – didelis dalykas“, – po knygos pristatymo teigė N.Šulija.

Kalbėdamas apie horoskopus Naglis pabrėžė, kad lietuviai niekuo nesiskiria nuo kitų tautų, kai kalba pakrypsta apie juos.

„Pirmieji laikraštiniai ir žurnaliniai horoskopai atsirado Didžiojoje Britanijoje. Jų visų tikslas – padėti žmogui susiorientuoti: kaip čia bus, ką daryti, kaip elgtis tą konkrečią dieną. Žmogus bijo ir nenori jaustis kaip aklas kačiukas, jam reikalingi kažkokie orientyrai“, – pasakojo astrologas.

Paklaustas, kaip vertina tuos žmones, kurie nei vieno svarbaus gyvenimo žingsnio nežengia nepasitarę su astrologais, Naglis prisiminė vieną Kauno ponios pasakymą: „Jis nuskambėjo gal prieš kokius dvidešimt metų, kai Lietuvoje atsirado astrologų judėjimas, pirmieji horoskopai išplaukė į spaudą. Replika skambėjo kažkaip taip: jei kepdamas kiaušinienę kiaušinį muši ne į keptuvės kraštą, o į jos rankeną, tai joks horoskopas nepadės. Tame yra labai gili prasmė: mes turime suprasti, ką darome kiekvieną kartą savo pačių protu, o jei to supratimo nėra – čia ar astrologija, ar kita pagalba jau yra bejėgė.“