Nagų kramtymas: tai pavojingas ar tiesiog šlykštus įprotis?

Statistika atskleidžia, kad maždaug 30 proc. vaikų, 45 proc. paauglių, 25 proc. jaunuolių ir 5 procentai suaugusiųjų kramto nagus, ir toks jų įprotis atsispindi estetine prasme, rašoma mercola.com.

Kai kuriems žmonėms dėl jų nagų išvaizdos klijuojama socialinė stigma varo juos į depresiją, jie izoliuoja save ir vengia veiklų, kurias mėgsta. Tačiau ar be estetinės nagų išvaizdos, yra priežasčių nerimauti dėl to, kad reguliariai kramtote nagus?

5 mažai žinomi nagų kramtymo pavojai

Ligas sukeliančios bakterijos

Jūsų nagai yra ideali vieta klestėti bakterijoms, pavyzdžiui, tokioms kaip salmonelės ir E.coli.

Kai kramtote nagus, šios bakterijos patenka į burną, o po to ir į visą organizmą, kur gali sukelti infekcijas. Jūsų panagės gali būti net dvigubai purvinesnės nei jūsų pirštai, turint galvoje, kad sudėtinga visą laiką palaikyti švarias panages. Dėl to tai yra pagrindinis užkrečiamų organizmų pernešimo punktas.

Nors nesame girdėję apie tokius tyrimus, dažnai pajuokaujama, kad kramtančių nagus žmonių imuninė sistema yra stipresnė, ir dėl to jie rečiau serga, nei nagų nekramtantys asmenys.

Tikėtina, kad taip yra todėl, jog kramtydami nagus savo imuninę sistemą supažindinate su jūsų aplinkos patogenais. Taip imuninė sistema „mokosi“ ir sugeba sukurti apsaugą; panašiai nutinka, kai žmonės valgo savo nosies gleivinės išskyras.

Nagų infekcijos

Nagų kramtytojai dažnai kamuojasi dėl paronichijos – odos infekcijos aplink nagus. Kramtant nagus bakterijos, mielės bei kiti mikroorganizmai gali prasiskverbti pro mažyčius odos įplyšimus ar įbrėžimus, dėl ko oda aplink nagą paraudonuoja, atsiranda patinimų, pūlinių.

Šią skausmingą būklę gali tekti šalinti chirurginiu būdu. Pasak Amerikos dermatologijos akademijos, nagų kramtymo sukeliamos bakterinės infekcijos iš tiesų yra labiausiai paplitusi nagų problema.

TAIP PAT SKAITYKITE: Gražių nagų paslaptys: naudingi patarimai

Karpos, atsirandančios dėl ŽPV infekcijų

Karpos ant pirštų, sukeltos žmogaus papilomos viruso (ŽPV), yra dažna chroniškus nagų kramtytojus kamuojanti problema (čia kalbama apie tokias ŽPV rūšis, kurios sukelia karpas ant rankų ar pėdų, o ne apie genitalines karpas, o kartais net gimdos kaklelio vėžį sukeliančias ŽPV rūšis). Kramtant nagus šios karpos gali lengvai išplisti burnoje ir ant lūpų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Randai nuo spuogų: kaip geriausia juos panaikinti?

Dantų problemos

Nagų kramtymas gali sutrikdyti taisyklingą dantų sąkandį (t. y. tai, kaip viršutiniai ir apatiniai dantys sueina, kai sučiaupiate burną).

Jei kramtote nagus, dantys gali pasislinkti iš tinkamos pozicijos, tapti deformuoti, susidėvėti anksčiau laiko ir laikui bėgant nusilpti. Bendrosios odontologijos akademija (JAV) nustatė, kad dažnai kramtantis nagus asmuo per gyvenimą gali papildomai pakloti apie 4000 JAV dolerių dantų tvarkymui.

Pablogėjusi gyvenimo kokybė

2014 metais publikuotas tyrimas atskleidė, kad chroniškai nagus kramtantys žmonės jaučia, kad jų gyvenimo kokybė yra daug blogesnė nei nagų nekramtančiųjų.

Kuo daugiau laiko praleidžiama kramtant nagus, kuo daugiau nagų kramtoma, kuo labiau matomi nagų pakitimai, tuo labiau blogėja gyvenimo kokybė. Įtampa, kylanti bandant atsispirti nagų kramtymui, kentėjimas dėl nagų kramtymo ar net valgymo, taip pat neigiamai veikia gyvenimo kokybę, skelbia tyrimas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Manikiūro tendencijos, kurių galėjo ir nebūti

Ar nagų kramtymas yra protinis sutrikimas?

2012-aisiais Amerikos psichiatrų asociacija nusprendė perklasifikuoti nagų kramtymą kaip obsesinio-kompulsinio sutrikimo formą, lygiai kaip ir kitokias „savęs prisižiūrėjimo patologijos“ formas.

Jei nagų kramtymas sukelia pastebimus gyvenimo trikdžius bei stiprų emocinį ir fizinį skausmą, galbūt ir galėtumėte sieti šį įprotį su psichologiniais sutrikimais. Tačiau didžioji dauguma atvejų yra tik prielaida parduoti psichiką veikiančius vaistus.

Kaip buvo pranešama žurnale „Behaviour Research and Therapy“, dauguma nagų kramtymo atvejų yra ne psichinio sutrikimo, o tiesiog nuobodulio ar streso padarinys: „Nagų kramtymas tarp jaunimo yra nuobodulio ar sudėtingų problemų sprendimo padarinys, o tai gali atspindėti tam tikrą emocinę būseną. Rečiausiai tai nutinka, kai žmonės bendrauja su kitais arba būna peikiami už tokį elgesį.“

6 paprasti patarimai, padėsiantys nebekramtyti nagų

Dažniausiai įprotis kramtyti nagus atsiranda vaikystėje, pasiekia viršūnę paauglystėje, o po to, metams bėgant, palaipsniui (arba staiga) dingsta. Ar esate suaugęs žmogus, negalintis atsikratyti šio įpročio, ar kramtančio nagus vaiko/paauglio tėvai, štai keli patarimai, padedantys mesti šį „užsiėmimą“:

• Užsirašinėkite, kas jus verčia kramtyti nagus, pavyzdžiui, nuobodulys, televizoriaus žiūrėjimas ir t. t., ir stenkitės, kiek įmanoma, vengti tų dalykų;
• Pirštų galiukus apsiklijuokite pleistriukais arba izoliacine juosta;
• Pasirūpinkite, kad nagai visada būtų apkarpyti ir sutvarkyti; jei esate moteris, lakuokite – nenorėsite gadinti manikiūro;
• Užimkite rankas kitomis veiklomis, pavyzdžiui, mezgimu;
• Išbandykite elgesio terapiją, pavyzdžiui, įpročių panaikinimo mokymus;
• Pirštų galiukus patepkite nemalonaus skonio medžiagomis (actu, alijošiaus sultimis, aštriu padažu ar kitokiomis kartaus skonio medžiagomis).

Atsikratykite nagų kramtymo priklausomybės naudodami emocinės laisvės techniką (ELT)

Taip pat skatiname jus išbandyti emocinės laisvės techniką (ELT). ELT yra galingas savipagalbos metodas, galintis padėti greitai sumažinti emocinį prisiminimų ar incidentų poveikį, kuris sukelia emocinį stresą.

Ši technika labai efektyvi valdant kasdienį stresą bei vaduojantis nuo įvairiausių priklausomybių. Kai emocinis nuovargis sumažėja arba išnyksta, dažniausiai kūnas pats atstato pusiausvyrą ir spartina gijimą.

Iš esmės ELT yra psichologinės akupresūros forma, paremta tais pačiais pagrindiniais meridianais, kaip ir tradicinė akupunktūra, tik vietoj adatų pasirenkami tapšnojimai pirštais (ant galvos ar ant krūtinės). Tapšnojant reikia galvoti apie konkrečią problemą ir sakyti pozityvius teiginius.

Nors ELT yra pakankamai paprasta išmokti ir atlikti pačiam, rimtesnėms problemoms spręsti rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą terapeutą.