Naikintuvą išbandžiusi Asta Valentaitė: „Tikrai vertėjo tai patirti!“
Dar viena mados ar reklamos fotosesija – buvo pirmoji mintis, socialiniuose tinkluose pamačius prie istorinių lėktuvų pozuojančią žavingąją Astą VALENTAITĘ (37). Tačiau negi modelio darbą nutarė išbandyti ir jos širdies draugas britų verslininkas Glenas MANCHESTERIS (53)?!
„Ne, tai ne reklamos fotosesija, o nuotraukose mes įamžinti tik ką išlipę iš naikintuvų, kurie imitavo karinius manevrus. Pozuojant patiriamas stresas – niekis, palyginus su skrydžiu kariniu lėktuvu, – karštais įspūdžiais dalijasi pastaruoju metu Londone gyvenanti Asta.
– Mintis paskraidyti autentišku Antrojo pasaulinio karo lėktuvu „Spitfire“ kilo žiūrint istoriniais įvykiais pagrįstą Christopherio Nolano istorinį filmą „Diunkerkas“. Glenas seniai domisi aviacija, ypač istoriniais lėktuvais, jis skrido tolimuoju bombonešiu „Avro Lancaster“ per Atlantą. Iš ten ir ypatingasis jo kombinezonas, kurį vilkėjo nuotraukose įamžintame mūsų skrydyje. Man, deja, teko organizatorių suteikta apranga.
Kai abu išsiruošėme leistis į šią nekasdienę pramogą, tereikėjo nuvykti į Daksfordo aerodromą. Kembridže mus pasitiko trys pilotai, ore praleidę daugiau nei tūkstantį valandų. Paprastai jie skraido komerciniais reisais ir atlieka kaskadininkų triukus filmuose. Pasiruošimas skrydžiui užtruko kelias valandas: išklausėme saugumo instruktažą, pažiūrėjome specialų video, susipažinome su šia karine technika, bendravome su pilotais.
Jie neatsitiktinai buvo trys. Šios pramogos esmė – karinių manevrų inscenizacija, kai ore susitinka trys lėktuvai: du Didžiosios Britanijos ir vienas Vokietijos karinių pajėgų. Su Glenu skridome atskirais lėktuvais, o kadangi buvome dviese, vokiečių naikintuve buvo tik pilotas. Ore virė tikras mūšis: persekiojimai, įtampa, viražai! Jausmas, lyg laiko mašina būtų nugabenusi į Antrojo pasaulinio karo įkarštį.
Pats skrydis, palyginus su kruopščiu pasiruošimu, buvo visiškai trumpas – truko vos pusvalandį, bet įspūdžių gausa – neišmatuojama! Neturiu aukščio baimės, niekada nesijaudinu prieš skrydžius, bet galiu drąsiai pasakyti, kad tai – vienas aštresnių pojūčių, kurių teko gyvenime patirti. Taigi skrydžio laikas visiškai optimalus, jei išlipti iš lėktuvo norisi savomis kojomis...
Visi aviaciniai manevrai, kuriuos ore atliko pilotai, – suktukai, sklendimai ir kiti viražai – organizmui yra didžiulis krūvis, bet nesigailiu nė akimirkos. Tikrai vertėjo tai patirti.
Man patinka pramogos ore ir adrenalinas, todėl kada nors mielai išbandyčiau ir šuolį parašiutu. Tačiau turiu labai pasitikėti instruktoriumi ar šalia esančiu žmogumi, kad pasiryžus tokiam žingsniui nekamuotų baimė. Man artimesnė oro stichija, todėl netraukia tokios vandens pramogos kaip jėgos aitvarai, banglentės, nes nuo minties apie vandens gylį po kojomis man, atvirai tariant, atima žadą.
Ekstremalios pramogos mudviejų kasdieniame gyvenime retos, nes dėl didelio darbų tempo labai branginame savo laisvalaikį ir visuomet jį stengiamės pirmiausia išnaudoti bendraudami tarpusavyje ar su artimiausiais bičiuliais.“
