Natalija Bunkė apie bolidą BMW M3: „Jis puikiai valdomas ir gerai stovi ant kelio“
„Kas tas Blue Sheep?“ komanda stropiai ruošiasi 1000km lenktynėms į pagalbą pasitelkdamos ne tik galingą techniką, bet ir profesionalius lenktynininkus. Kartu su Kauno autosporto klubo nariais Kazlų Rūdos poligone surengė jau antrą lenktynių simuliaciją, kuri truko net 6 valandas. Merginos vairavo jau galutinai 1000km lenktynėms parengtą bolidą BMW M3.
Simuliacijoje pakaitomis važiavo Aistė Antanaitytė, Natalija Bunkė, Laura Matulevičiūtė ir Iveta Slabosevičiūtė. Apie patirtus įspūdžius pasakoja M3 pilotės.
Koks jausmas persėsti prie 2 kartus galingesnio BMW M3 vairo ir iš kart dalyvauti varžybose?
Aistė: Įspūdingas. Visą laiką treniravomės su mažiau galios turinčiais sportiniais automobiliais, stengėmės gerai įsisavinti pagrindus, trajektorijas, pajausti automobilio slydimą ir išmokti jį suvaldyti, pratimų buvo daug ir įvairių. Mūsų treneris D.Čiutelė tikrai stengėsi perteikti visą savo patirtį. Šiose varžybose mus konsultavo ir dar vienas profesionalas Giedrius Firantas. Atsisėdus už M3 vairo reikėjo staigiai pritaikyti visus įgytus įgūdžius. Apibendrinant automobilis nustebino ne tik savo galia, bet ir paklusnumu. Manau kaip pirmam pasimatymui vienas kitam palikome gana gerą įspūdį (juokiasi).
„Tai yra geriausias automobilis, su kuriuo man teko treniruotis šioms lenktynėms“, – krykštavo Natalija Bunkė, besikeberiodama iš sportinio automobilio sėdynės po pirmųjų pažintinių ratų Kazlų Rūdos aerodrome.
„Treniravausi su įvairiais senesniais BMW markės automobiliais, vadinamaisiais „chuliganke“ ir „kregžde“, tačiau šis pranoksta juos visus kartu sudėjus. Jis gerokai galingesnis, puikiai valdomas ir gerai stovi ant kelio“ – vokiečių inžinierių kūrinį gyrė naujame amplua apsireiškusi dainininkė.
Kolegė Laura Matulevičiūtė išbandžiusi automobilį jai galėjo tik paantrinti: „320 AG galia pasijautė. Ir pasijautė labai stipriai. Labai smagus automobilis, kurį suvaldyti – tikras iššūkis. Dabar netgi džiaugiuosi, kad iš pradžių treniravomės silpnesniais automobiliais, mat tai padėjo gerus pamatus galingesniam automobiliui. Trajektorijos atidirbtos, belieka susidraugauti su automobiliu ir įrodyti, kad merginos ne tik gali, bet ir moka gerai valdyti automobilį.“
Kokį didžiausią greitį teko išvystyti per šią treniruotę?
Iveta: Vienu momentu kai žvilgtelėjau į spidometrą buvo virš 200km/h. Paskui nusprendžiau geriau daugiau nežiūrėti nes šiek tiek baimės jausmas atsiranda. Kai pulsuoja adrenalinas neatrodo taip greitai.
Koks buvo pagrindinis simuliacinių varžybų tikslas?
Aistė: Tikslų buvo daug. Pirmiausiai norėjome išbandyti 1000km techniką ir atrasti jos trūkumus. Ne paslaptis, kad važiuojant ilgas distancijas ant didelio tempo dažnai išlenda įvairių gedimų. Nenorėjome, kad tie defektai išlįstų per 1000km todėl spaudėm anksčiau, kad dar spėtumėm sudėti paskutinius štrichus.
Natalija: Visų antra praktikavomės važiuoti vadinamoje „mišrainėje“ kai trasoje yra daug skirtingų galingumų automobilių. Turi būti itin budrus, pagal situaciją keisti trajektorijas ir greičius. Dėmesį atkreipėme ir į vėliavėlių rodymą, teisėjavimą, imitavome įvairias pavojingas situacijas. Ačiū LASF kolektyvui, kuris noriai mums pagelbėjo.
Laura: Taip pat mokėmės kuo greičiau apsikeisti vietomis padedant viena kitai, išsiropšti iš automobilio,užsisegti saugos diržus, kad galėtume taupyti laiką.
Ar buvo kokių nesurežisuotų incidentų treniruotės metu?
Iveta: Tikrai taip. Kada jų nebūna. 1000km vyrų komandos narys bačką nunešė, kitas padangas į orą pakėlė, drifto elementų taip pat nemažai būta. Be kovos randų retai kada grįši iš trasos (juokiasi).
Aiste, būtent jums dažniausiai tenka treniruotis su Natalija Bunke. Kaip jai sekasi tobulėti?
Natalija yra žmogus, kuris visada stebina. Tai žiūrėk eglutes su automobilio priekiu apgenėja, tai išima posūkį ant didelio greičio be priekaištų, kaip tikra profesionalė. Žmogus, kuris tikrai be galo stengiasi eiti į priekį, visada įdėmiai klauso trenerių pastabų, yra užsispyrusi, darbšti ir drąsi. Po pirmos jos treniruotės ir aš už galvos ėmiausi, baisoka buvo šalia sėdėti, bet dabar tikrai padaryta didelė pažanga ir jaučiasi spartus tobulėjimas. Niekas negimė mokėdamas, kiekvienas turi nuo kažko pradėti, o jos startą aš vertinu tikrai gerai.
Natalija, ar planuose yra tik 1000km lenktynės?
Natalija: Oi ne. Autosportas yra savotiška liga. Paragauji vieną kartą ir negali sustot. Tad galiu drąsiai teigti, kad ateityje mus dar tikrai pamatysite ne vienose varžybose ar renginiuose.
Ko galėtumėte palinkėti kitiems lenktynininkams, kurie dalyvaus 1000km ir bus jūsų konkurentai?
„Kas tas Blue Sheep?“ pilotės atsakė vieningai: kadangi automobilio viduje tvyro nežmoniškas karštis ir didelė tiek fizinė, tiek psichologinė įtampa palinkėti galiu tik vieno –w ištvermės. Aišku ir to, kad visi sveiki pasiektumėme finišo juostą.