Naudingi pastebėjimai, kaip tinkamai rengti vaikus
Ryškios spalvos, nuotaikingi piešinukai, gražios ir įmantrios aplikacijos... Tokie vaikų drabužėliai akimirksniu sugundo ne vieną mamytę paploninti piniginę. Tačiau prieš pirkdamos jos turėtų racionaliai pamąstyti, ar šie, nors ir gražūs, apdarai bus patogūs ir praktiški. Taigi – į ką pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį ir ką žinoti?
1. Vaiko apranga turi atitikti orą. Nemažai mamyčių dėl perdėto rūpesčio neretai perlenkia lazdą, ypač vėsesniu oru. Rengdamos atžalą, jos taip apmuturiuoja ją, kad ši tampa panaši į vos galintį pajudėti kokoną. Aišku, šiluma nelaužo kaulų, bet tokiu atveju derėtų atminti – perkaisti vaikučiui ne mažiau pavojinga nei sušalti. Jei atkreiptumėte dėmesį, tokie pernelyg uoliai aprengti vaikai kur kas dažniau serga įvairiomis peršalimo ligomis. Kaip reikėtų rengti mažylį? Ne daugiau nei rengiatės pačios. Turėkite galvoje ir tai, kad vaikai lauke juda kur kas aktyviau nei jų tėvai, tad jiems tikrai nebūna šalta. Svarbiausia pasirūpinti, jog lauko drabužiai būtų funkcionalūs. Ypač svarbu saugoti vaiko rankytes ir kojytes, tad šaltuoju ir drėgnuoju sezonu vertėtų nepamiršti neperšlampamos avalynės ir pirštinių.
2. Apranga turi būti patogi ir nevaržyti vaiko judesių. Nors mažylio drabužėliai ir bus nuostabiai gražūs bei stilingi, bet nepatogūs, tarkime, jam sunkiai seksis kilnoti kojas ar rankas, vargu ar vaikas bus tuo patenkintas. Be to, kitąkart jums greičiausiai nepavyks antrąkart atžalai užvilkti tuos pačius (neleidžiančius judėti laisvai) drabužėlius – vaikui jie asocijuosis su nepatogumu, bus ne prie širdies. Jei jūsų atžalėlė yra tokio amžiaus, kai mokosi pati apsirengti, tuomet labai rimtai įvertinkite šį veiksnį. Stenkitės pirkti tokius drabužėlius, kuriuos galima lengvai ir greitai apsivilkti: nėra daug erzinančių raištelių, sunkiai sučiupinėjamų sagučių ir pan. Tai ypač svarbu renkant darželio aprangą. Problemiški drabužiai (nesvarbu, kad firminiai ir madingi) nepatinka nei vaikams, nei auklėtojoms.
3. Atminkite, kad daiktas tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai. Mama turėtų pasistengti suvaldyti įtūžį ir nepradėti barti vaiko, jei per gimtadienio vakarėlį jis sumanė pavaizduoti zebriuką ir balti drabužėliai... visam laikui virto dryžuotais. Apskritai sumanių mamų užduotis – atžalai parinkti drabužėlius pagal situaciją. Jei vaikas eis pramogauti, šėlti ir išdykauti, nepūstykite jo prašmatniausiais apdarais, antraip bus įtampos abiem: jums dėl to, kad drabužiai nebūtų sugadinti, o vaikučiui – kad varžote jo laisvę vis kartodama: „Nesivoliok!“, „Neišsipurvink!“, „Nesuglamžyk!“ ir t. t. O jei proga išties ypatinga ir iškilminga, tada vaikui nuoširdžiai paaiškinkite, kad „oficialioje dalyje“ jis privalės šiek tiek „pasikankinti“ su puošniu apdaru ir elgtis gražiai, bet vėliau galės persirengti ir tada jau pašėlti.
4. Psichologų teigimu, tie, kurie nuo vaikystės dėvėjo šviesių spalvų drabužius, vėliau kur kas rečiau „papuošdavo“ juos įvairiomis dėmėmis. Aišku, iš pradžių mamai reikėtų nusiteikti, kad skalbyklė namuose veiks kone be perstojo. Šiaip ar taip, pirkdama vaikiškus drabužius, neturėtumėte kreipti dėmesio tik į tamsius, neteplių spalvų apdarus – neva ant tokių dėmės nebus tokios ryškios.
5. Jei vaikas jau moka kalbėti, mamoms rekomenduoja pasitarti su juo dėl kasdienės aprangos. Jei drabužėliai patiks jų savininkui, jie bus mieliau dėvimi, labiau saugomi ir pan.
6. Pasak vaikų psichologų, patartina vaikišką aprangą pirkti su kišenėmis. Kuo daugiau jų – tuo geriau. Juk ne paslaptis, kad mažylis mėgsta prisigrūsti į kišenes daug „labai reikalingų“ daiktų. Mažiesiems tai vienas didžiausių drabužėlių patrauklumo kriterijų.
7. Vaikui ypač praverstų kelių dalių kostiumėlis, kurį, tarkime, sudarytų marškinėliai, džemperis ir liemenė. Pasikeitus oro ar patalpos temperatūrai, galėtumėte atžalą nurengti po „sluoksnį“. Apskritai „daugiasluoksnė“ mažylių apranga, ko gero, pats teisingiausias pasirinkimas.