Naują albumą įrašinėjanti grupė „KeyMono”: „Patikėkite, mes, lietuviai, pasauliui esame labai įdomūs!”
Žmonės.lt redakcijoje kalbantis su grupės „KeyMono“ nariais Daiva Starinskaite, Aurimu Rimeikiu ir jų vadybininku Ištvanu Tomu, nenumaldomai kyla pasididžiavimas mūsų šalimi ir jai atstovaujančiais talentingais lietuviais.
„Mes, lietuviai, bijome, kad esame maži, o pasaulis toks didelis. Bet mes tikrai įdomūs“, – su užsidegimu kalba grupės trimitininkas Aurimas. Jo žodžius patvirtina ir gerokai įsisiūbuojantys muzikiniai grupės užmojai, nusidriekiantys net į kitus žemynus.
Praėjusią savaitę laimėjote „Online Music Awards“ apdovanojimą „Best Dance Act“ kategorijoje. Reikia prisipažinti, apie šiuos apdovanojimus iki šiol nieko nežinojome. Kaip juos radote?
Ištvanas: Šiuos apdovanojimus radau aš, kadangi skaitau įvairius internetinius portalus, kuriuose yra rašoma apie muziką. Apdovanojimai yra rengiami nuo 2010 metų, turi ne vieną rėmėją. Šiais metais mus, kaip nugalėtojus, pristatė pats Michaelo Jacksono brolis Jermaine’as.
Kaip nusprendėte, kad būtent daina „Everything“ turi dalyvauti konkurse?
Daiva: Tomai, turbūt tai yra tavo mėgstamiausia daina? (Šypsosi.)
Ištvanas: Daina „Bubble in A Trouble” jau laimėjo („The Peoples Music Awards“ apdovanojimuose ši daina laimėjo prizą geriausios šokių ir elektroninės muzikos kategorijoje – aut.), o daina „Everything” yra labai gera, energinga ir stipri. Ir galvoju, kad ji to verta! (Juokiasi.)
Ar jau gavote savo apdovanojimą?
Aurimas: Taip, Londone jis jau yra.
Daiva: Tikrai?
Aurimas: Taip, yra statulėlė ir dar kažkas. Kažkoks piniginis prizas.
Daiva: Rimtai? (Kvatoja.)
Aurimas: Taip, dar ir kažkoks kitas prizas, susijęs su technika.
Jūsų grupė gyvena tarp Londono ir Vilniaus. Nebūtų patogiau visiems gyventi viename mieste?
Aurimas: Londone gyvena visi grupės nariai, išskyrus grupės vadybininką Ištvaną ir mane. Kol kas gyvename Lietuvoje, bet labai dažnai skraidome. Tačiau, jei viskas bus taip, kaip turi būti, o taip ir bus, skirtumo, kur mes gyvensime, nebus. Kai išvažiuoji į pusės metų muzikinį turą, skirtumo, kur gyveni, nebėra. (Šypsosi.)
Kokia buvo ši vasara jūsų grupei? Ar daug koncertavote?
Daiva: Šią vasarą mes koncertavome Prancūzijoje, Velse, Londone. Į koncertus ateina daug žmonių, kurie mūsų nežino, tačiau kartu dainuoja dainas.
Ištvanas: Užsienyje publika mus priima labai maloniai, be jokio išankstinio nusistatymo.
O visi žino, kad esate lietuviška grupė? Ar tai, kad gyvenate Londone, nesukuria vaizdo, kad esate britai?
Aurimas: Stengiamės, kad visi sužinotų, kad mes iš Lietuvos...
Daiva: ...bet dažniausiai prie mūsų prieina ir klausia, ar mes iš Amerikos. (Šypsosi.)
Ištvanas: Kai pasakome, kad mes iš Lietuvos, visiems tokia egzotika. (Juokiasi.)
Pasirašėte bendradarbiavimo sutartis su keliomis kompanijomis iš Azijos. Kuo tolimas šalis patraukia muzika iš tokio mažo krašto kaip Lietuva?
Aurimas: Gal traukia skirtumai, juk pažinti kitą kultūrą labai įdomu. Kaip mums visi azijiečiai vienodi, taip ir jie mūsų neskiria. Pavyzdžiui, Vietname padavėjas tave atskiria pagal marškinėlių spalvą, nes, ar aukštesni, ar žemesni, visi jiems esame vienodi. (Juokiasi.)
Ištvanas: Jie sakė, kad mes esame kaip fresh breeze (liet. šviežias vėjas). Daug kas sako, kad mūsų kuriama muzika yra įdomi, originali. Dar bendradarbiausime ir su Kanada. Mūsų dainas dės į įvairius filmus, TV šou. Žiūrėsime, kaip publika reaguos. (Šypsosi.)
Dirbate jau prie trečiojo albumo. Koks jis bus ir kada jo laukti?
Aurimas: Dirbame, dirbame. (Juokiasi.) Pagrindą jau įrašėme pas draugus gamtoje, Lietuvoje. Dabar rašome tekstus. Nors tikėjomės, kad albumas šiuo metu jau bus, bet, matyt, kad tik po Naujųjų metų jį išleisime. Norime atsinaujinti patys. Trečiasis albumas bus tikrai kitoks. Juk ir mes keičiamės. Nežinodami, dar ir su viena legenda susipažinome ir nutarėme bendradarbiauti kuriant naują albumą. Tik po to sužinojome, kad jis žvaigždė. (Juokiasi.)
Daiva: Mums apie tai sakė, bet mes netikėjome. Su juo labai paprastai bendravome, tūsinomės. (Juokiasi.) O pasirodo, kad jis, Kermit, 1990 metais priklausė legendinei britų grupei „Happy Mondays“. Jis mums padeda tekstus rašyti, tad nuolat per „Skype“ bendraujame.
Kalbant su jumis, toks vaizdas, kad grupės užmojai siekia užatlantę, o pasaulis telpa į saują.
Aurimas: Taip, tikiu, kad reikia tik važiuoti, daryti ir norėti. Mes, lietuviai, bijome, kad esame maži, o pasaulis toks didelis. Bet mes tikrai įdomūs, turime daug garsių menininkų, sportininkų. Reikia tik daugiau savimi pasitikėti.
Ištvanas: Neseniai vykusioje „Vilnius Music Week“ viešėjo buvęs grupės „Pink Floyd” vadybininkas Peteris Jenneris, kuris sakė, kad Lietuvos muzikinė rinka kuo toliau, tuo darosi įdomesnė visam pasauliui. Man irgi atrodo, kad kuo toliau, tuo daugiau pas mus yra kokybišką muziką, kuri gali būti įdomi pasauliui, atliekančių muzikantų.
Aurimas: Ne gali būti, o yra įdomi pasauliui. Matot, grojant Lietuvoje lūkesčiai iš klausytojų yra daug didesni.
Daiva: Koncertuoti užsienyje labai faina, nes žinai, kad klausytojui patinki ne dėl to, kad kažkas kažką parašė.
Sakote yra geriau, kai klausytojas apie tave nieko nežino?
Aurimas: Smagu, kai patinka mūsų muzika, kuri yra mūsų veidas. Mes patys iš pradžių irgi bijojome, kaip viskas bus, kai atvažiuosime į šalį, kur gimė tiek daug talentų. Juk mes tokie maži... Bet viskas labai gerai. (Šypsosi.)
Daiva: Atsirado labai daug vilčių.
Smagu girdėti, kad į užsienį išvykę tautiečiai daro gerus darbus, o ne garsėja pasididžiavimo nekeliančiais poelgiais.
Aurimas: Reikia keisti nuomonę apie lietuvius, į mūsų koncertus ateina faini, gražūs ir linksmi lietuviai.
Vieni peikia, kad emigravę lietuviai išduoda savo tėvynę, o dažnas toli nuo Lietuvos gyvenantis tautietis tvirtina, kad yra priešingai – gyvenant svečioje šalyje meilė gimtinei tik dar labiau sustiprėja.
Daiva: Kai kurie dar pareiškia, kad su lietuviais iš viso nebendrauja, kad pas juos nėra draugų lietuvių. Kam taip sakyti?! O kai kurie priešingai, sako, kad labai pasiilgo Lietuvos. Londonas yra pilkas miestas, kuriame daug streso, todėl žinau, kad tikrai daug žmonių nori grįžti į Lietuvą.
Ar teko patirti Londone gyvenančių lietuvių palaikymą?
Ištvanas: Taip. Kai rengiame koncertus Londone ir į jį ateina lietuviai, iš pačių klubo savininkų sulaukiame pagyrų, kokia puiki buvo publika.
Aurimas: Bet koncertuojant lietuviams būna daugiau jaudulio. Mūsiškiai visada turi kritikos. Kai kitiems mūsų muzika atrodo kažkas naujo, o mūsiškiai lepteli, kad „žinai, čia biškį senoviškai skamba“. (Kvatoja.)