Nauja dizainerės Viktorijos Jakučinskaitės kolekcija – moteriai, nebijančiai pasirodyti moteriška
„Tai lyg žvilgsnis pro rakto skylutę. Šios mano suknelių nuotraukos – tik nedidelė užuomina, kokia bus naujoji kolekcija, bet kol kas tegul ir lieka širdžiai miela paslaptimi. Juk paslaptis vilioja, įkvepia, intriguoja, glumina, verčia fantazuoti“, – kompiuterio ekrane versdama nuotraukas šypteli dizainerė Viktorija Jakučinskaitė, gegužės pradžioje „Pirklių namuose“ pristatysianti vestuvinių ir ypatingoms progoms skirtų suknelių kolekciją.
Pirmosios kolekcijos užuomazgos ant popieriaus pradėjo dėliotis dar rudenį. Šimtai metrų skirtingų rūšių tiulio, atvežto iš Italijos, Prancūzijos, Rytų šalių, gipiūro, raukinių, nėrinių – naujajai kolekcijai V.Jakučinskaitė naudoja tik kokybiškus audinius. Anksčiau mėgusi kurti drabužius, tinkamus eiti ir į darbą, ir į teatrą, šį kartą dizainerė pristatys išskirtinių suknelių kolekciją – glamūrinę, skirtą ne kasdienai, o ypatingoms progoms.
„Mano klientės – moterys, kurios nebijo demonstruoti savo moteriškumo, – įsitikinusi kūrėja. – Beveik visos yra gyvenime daug ko pasiekusios, tvirtai stovinčios ant kojų, bet nepamirštančios savo moteriškojo prado ir nebijančios būti romantiškomis.“
Viktorijos moteris – nugalėtoja. Išskirtinė, įdomi, savotiška, drąsi, bet tuo pačiu trapi ir kerinti. „Ši kolekcija skirta fėjai, kuri išnyra iš tamsos, kad sutiktų savo svajonių princą ir taptų karaliene, – susimąsto V.Jakučinskaitė, paklausta, kaip įsivaizduoja moterį, kuri puošis jos kurtomis suknelėmis. – Ar visos pelenės tampa princesėmis ir apsigyvena veidrodžių ir krištolo karalystėje? Iš tikrųjų – tik tos, kurios kruopščiai planuoja savo ėjimus ir negaišta laiko laukdamos savojo princo. Jos pačios tampa traukos objektu, dėl jų kovoja, jų laukia, jas apkalba ir dievina.
Kvapą gniaužiančios suknelės, sodrios lūpos ir stilingi papuošalai traukia kolegų ir atsitiktinių stebėtojų žvilgsnius. Visa tai leidžia joms jaustis ypatingomis, lengvai žengti pirmyn, daryti lemtingus sprendimus, išgyventi pusę metų trunkančią žiemą ir sulaukti šilto švelnaus rožinio pavasario...“