Naują kolekciją su „Coat Creators“ pristatanti dizainerė Reda Paula: „Identitetas ir ekologija – štai kur matau mados ateitį“

Visai neseniai „Coat Creators“ nusprendė eiti ekologiškumo link. Ar būtent ten matote mados ateitį?

Šią vasarą lankiausi Kijevo mados savaitės tarptautiniame jaunųjų dizainerių konkurse. Europos Dizaino Instituto (IED) lektorius Giovanni Ottonello skaitė paskaitą ir vedė kūrybines dirbtuves. Jis daug dėmesio skyrė ekologiškai ir tvariai madai. Giovanni įtaigumas mane labai paveikė, todėl nusprendžiau skatinti ekologišką madą ir Lietuvoje. Pasidalinau savo mintimis su „Coat Creators“ komanda ir jie šiai minčiai pritarė. Tai mūsų tikslas ir ateities vizija. Dabar tiek visko sukurta, todėl norint išsiskirti reikia atrasti savo identitetą. Identitetas ir ekologija – štai kur matau mados ateitį.

Kaip gimė idėja kolekcijai „Sugrįžimas į gamtą“?

Šią kolekciją įtakojo noras sumažinti perteklinį vartojimą. Pasaulis dūsta nuo šiukšlių, tarp jų ir daug išmetamų tekstilės gaminių. O kodėl drabužius išmetame? Nes dėl prasto audinio ar nekokybiško pasiuvimo jie praranda pradinę prekinę išvaizdą arba tampa nebemadingi ateinantį sezoną. Šia kolekcija skatiname minimalistinį vartojimą, raginame keistis mažais žingsniais, rinktis ilgai tarnaujančius drabužius ir dėvėti juos ne vieną sezoną. Norime pasiūlyti kokybišką, etiškai pagamintą, klasikos įkvėpto dizaino ir natūralios audinio sudėties paltą.

Natūralumas ir elegancija – tai pagrindiniai žodžiai, apibūdinantys naujausią kolekciją. Visi paltai yra pagaminti iš 100% vilnos arba pusvilnės audinio. Spalvinė gama įkvėpta lietuviškos gamtos – prigesintų atspalvių žemės ir augmenijos spalvos. Paltų dizainas įkvėptas istorijos. Parinkti elegantiški, vidinę harmoniją išreiškiantys siluetai.

Šia kolekcija siūlote sustoti ir pasimėgauti tikrąja prabanga – ramybe gamtoje. Kodėl nusprendėte atsigręžti į tvarų ir atsakingą vartojimą, skatinti tuo gyventi savo klientus?

Civilizacija atitolino žmogų nuo gamtos, o mes raginame iš naujo atkurti šį ryšį tarp žmogaus ir jį supančios natūralios, laukinės aplinkos. Todėl ir fotosesija vyko ne fotostudijoje, o nuostabiame Varnikių regioniniame parke. Norime parodyti savo klientams, kokią nuostabią gamtą turime aplink. Tvarumas ir atsakomybė prieš gamtą bei supančią aplinką ir yra kelias į sveikatą. Mes tikime, kad gamta, ramybė, poilsis, sveikata yra laimė.

Visai nesenai kaip kūrėja įstojote į ekologiško dizaino asociaciją. Kokių patarimų iš jos gaunate? Galbūt jau spėjote kai kuriuos iš jų pritaikyti?

Aš kaip kūrėja įstojau į šia asociaciją, nes noriu, jog visa mano kūryba būtų tvari. Tą padaryti skatinu ir savo kolegas. „Ekoda“ asociacija skatina savo veikloje, kūryboje ir gamyboje naudoti ekologijos, žiedinės ekonomikos idėjas. Kai kurias idėjas jau spėjau pritaikyti ir savo kūryboje, ir „Coat Creatos“ veikloje. Pavyzdžiui, antrinių žaliavų panaudojimas ir gamyba be atliekų. Dar užtruks nemažai laiko, kol bus prieita prie žiedinės ekonomikos, nes šiuo metu turimų žaliavų išmetimas, kurios galbūt neatitinka ekologinių standartų, būtų labai neekologiškas sprendimas. Tai daryti reikia palaipsniui, mažais žingsniais.

Stebite tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje. Ar mes ekologiškos mados atžvilgiu atsiliekame nuo kitų šalių?

Taip, atsiliekame, tačiau ir lietuviškoje madoje esu radusi šaunių dalykų. Pavyzdžiui, yra nemažai kūrėjų ir prekinių ženklų, kurie kuria iš lino. Šis audinys yra draugiškas odai ir ekologiškas, tikrai ne visi natūralūs audiniai tokie. Dar pastebėjau, kad lietuvių dizaineriai bendradarbiauja su masinės gamybos įmonėmis, kurios jiems parduoda/atiduoda likusius audinius. Tai veda link gamybos be atliekų.

Valstybės, kurių mados renginiai sutraukia mases iš viso pasaulio, komunikuoja šia tema stipriau. Nesenai Kopenhagos mados savaitės metu vyko tvarios mados forumas, o praeitą savaitę vykusi Ukrainos mados savaitės tema – ekologiškumas. Pas mus apie tai kalbama mažiau.

Kaip pirkėjui reikėtų sužinoti, ar jo pirkinys yra ekologiškas? Kur ieškoti tokios informacijos?

Tai sužinoti galima pagal ženklinimą pirkinio etiketėje. Yra tam tikri ženkliukai, kurie nurodo ekologiškumo standartus. Jeigu naudojama natūralaus pluošto medžiaga, tai nereiškia, kad ji ekologiška, nes dažymui gali būti naudojami toksiški dažai. Ekologiškas gaminys yra pagamintas etiškomis sąlygomis, neišnaudojant vaikų ir sąžiningai mokant už darbą. Ekologišką pirkinį yra lengva perdirbti.

Ar labai išauga ekologiškai pagaminto drabužio kaina? Kas tą kainą labiausiai iškelia?

Ekologiškas drabužis visada bus brangesnis, nei greitosios mados parduotuvėse, nes kainą iškelia kokybiškos, ekologiškos, tinkamos perdirbimui žaliavos, darbuotojų atlyginimai, naudojamos iš perdirbto popieriaus pagamintos etiketės, maišeliai, nenaudojami plastiko maišeliai. Vienetinėje kūryboje ekologiškas būdas yra naudoti antrines žaliavas, po masinės gamybos likusias atraižas, taip pat senus gaminius perdirbti naujai. Šiuo atveju kūrybiniam sumanymui įgyvendinti reikia skirti daugiau laiko.

Kaip manote, ar greitoji mada ir toliau eis masiškumo keliu, o galbūt visa pasaulio mados industrija po truputį pradės keistis, lėtėti, siekti kokybės, bet ne kiekio?

Aš pastebėjau, kad masinės gamybos mados parduotuvėse atsirado paprastų marškinėlių iš ekologiškos medvilnės. Bet tai gali būti tik priedanga, norint parodyti pirkėjams, kad jiems rūpi tvarumas. Masinės mados gamybos įmonės suinteresuotos į pelną. Manau, tai turi pradėti keisti kūrėjai, siūlydami savo idėjas. Labai norėčiau, kad pasikeistų mados industrija, todėl ir pradedu nuo savęs bei raginu kitus. Man svarbus mano pačios atsakingas požiūris į supantį pasaulį.