Naują romaną pristatanti Anželika Liauškaitė: „Jei širdyje jauti meilę – tu turi viską!”

Žodžiai apie meilės galią tinka ne tik apibūdinti naujo jūsų romano herojes. Prieš septynerius metus draugė nuvedė jus į dvigubą pasimatymą ir vietoj to, kad grįžtumėte į Lietuvą, paskui naująjį pažįstamą – velsietį – patraukėte į Liverpulį!

Pamaniau, jei mūsų santykiai nesiklostys, prarasiu tik porą mėnesių. Bet nuojauta neapgavo – mes iki šiol kartu. Prieš keletą metų iš šio didmiesčio išsikraustėme į užmiestį arčiau Česterio, čia gimė sūnus. Šiuo metu esu mama. Netrukus sūnui sukaks treji, tada vėl galėsiu išbandyti save ieškodama darbo – Lietuvoje esu baigusi rinkodaros ir verslo administravimo studijas.

Užsiminėte, jog parašyti knygą svajojote nuo vaikystės, nes...

Lietuvoje knygynuose visada išsirinkdavau ką nors šiek tiek rimtesnio, kritikų rekomenduoto, tačiau niekada neaptikau lietuvių autoriaus, kuris rašytų paprastai ir lengvai, ką galėčiau atsiversti per pietų pertraukas, autobuse, kad skaitant netrukdytų triukšmas šalia. Juk kartais po intensyvios dienos ir lėkimo visi norime tik vieno – kad tą akimirką, kai atsiverčiama knyga, išsijungtų kasdienės įtampos mygtukas. Kol Liverpulyje dairiausi darbo, atsirado laiko prisėsti prie savo seno rankraščio. Ištryniau didžiąją dalį to, ką buvau parašiusi, ir pradėjau iš naujo – per metus atsirado romanas „Nukarūnuoti karaliai“. 

Romanas sulaukė pasisekimo, man padėjo ir tai, jog ką tik lietuviškai buvo išversti E.L.James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, visi staiga užsidegė šiuo bumu, mano knyga pavadinta pirma panašaus žanro lietuviška. Nors kas skaitė „Nukarūnuotus karalius”, turbūt pastebėjo, jog panašumų tarp šių knygų būtų sunku atrasti, nebent tik tai, jog abiejose knyguose yra nemažai erotikos.

Po šio romano rašėte toliau: tapote „Slapto sulieknėjusios merginos dienoraščio“ bendraautore, o mados tinklaraščiui rašyti pasakojimai sudėti į dvi knygas. Kaip subrendo naujojo romano idėja?

Jau kuris laikas širdyje kirbėjo virpuliukas – pradėti naują knygą! Bet apie ką rašyti? Kaip rašyti..? Turėjau keletą minčių, bet niekaip negalėjau apsispręsti – tai nelengva, kai leidi dienas su mažu vaiku, kuriam kiekvieną minutę reikia dėmesio. Praėjusią vasarą kopose nešiau banglentes ir manęs netikėtai paklausė, ką aš veikiu. Trumpam susimąsčiau ir atsakiau: „Rašau knygas.“ Tą pačią akimirką nusprendžiau, jog naujoje knygoje rašysiu apie banglentes ir taip, kaip man labiausiai patinka – provokuojančiai, jausmingai ir savimi neabejosiu. Tai – iššūkis tik sau pačiai, juk meilės romano per dieną nesugalvosi ir neparašysi.

Neatsitiktinis ir pavadinimas „Mano širdis plaka tarp žemės ir dangaus”, nes tik atsistojus ant banglentės, išsitrina visa kasdienybė, tik lauki bangos, kuri pakeltų virš žemės ir dangaus. Kiekvieną sykį palikdama pajūrį jaučiu, kaip einu beveik neprisiliesdama prie smėlio, nes širdies nebeslegia nei viena įkyri, beprasmė mintis.

Jūsų romane trys iš pirmo žvilgsnio skirtingos moterys atranda draugystę, nuotykių jaudulį ir, svarbiausia, laisvę būti savimi, kai atsistoja ant banglenčių. Pasakojimo veiksmas, be abejo, nukelia į Didžiąją Britaniją. Jei skaitytojos susiviliotų pačios išvysti jūsų aprašytas vietas, nuo ko patartumėte pradėti?

Savo knygos aplinką perkeliu į vietas, kurias puikiai pažįstų, žinau jų nuotaiką. Jei manęs paklaustų, kas paliko didžiausią įspūdį, pradėčiau nuo Velse esančio Goverio, čia atsiveria nuostabūs paplūdimiai, čia sodrūs bei ryškus saulėlydžiai, įspūdingos aukštos pakrantės, nemažai apleistų pilių griuvėsių, o svarbiausia – puikios bangos mėgstantiems ir norintiems susipažinti su banglenčiu sportu. Taip pat gražus paplūdimys yra Llandudne, o iš čia pasiekti kalnuotą, žaliuojančią Snowdonia tereikia pusvalandžio. Mėgstantiems keliauti ir tiems, kuriems įdomu kokia aplinka įkvėpė romantiškiausias knygos akimirkas, rekomenduoju atrasti Velsą. Kai kurie vaizdai gali užgniaužti kvapą net ir daug mačiusiems.