Atidarė pats Adamkus: naujas lengvaatlečių maniežas Kaune – pirmas toks nuo Nepriklausomybės atgavimo

„Jei atidaro ką sportui Lietuvoje, tai Kaune“, – tokie žodžiai skambėjo prieš prasidedant maniežo atidarymo oficialiai ceremonijai.

Pasak Kauno savivaldybės, šis maniežas – moderniausias Lietuvoje: tai pirmas uždaras lengvosios atletikos maniežas šalyje, suprojektuotas pagal aukščiausius tarptautinius standartus. Taip pat tai – ir pirmas naujos statybos lengvosios atletikos maniežas Lietuvoje nuo Nepriklausomybės paskelbimo.

Atidarymo proga surengta ekskursija po tarptautinius standartus atitinkančią itin šviesią erdvę: lengvosios atletikos sporto rungčių sektorius, patalpas treneriams, sportininkams.

Lietuvos trispalvę atspindinčiais marškinėliais pasipuošę jaunieji lengvaatlečiai padovanojo savus pasirodymus. Čia sportuos kiek daugiau nei 600 lengvaatlečių, juos treniruos 31 treneris.

Manieže įrengti šeši 200 metrų ir aštuoni 60 metrų ilgio sprinto bėgimo takai, šuolių į aukštį, tolį, trišuolį, rutulio stūmimo ir tolimųjų metimų (ieties ir disko) treniruočių sektoriai, treniruoklių ir gimnastikos salės, masažo kabinetai, dvi pirtys, 634 vietų tribūna žiūrovams, 138 vietų požeminė automobilių saugykla, moderni vėdinimo, apšvietimo ir garso sistema, užtikrinanti komfortą tiek sportininkams, tiek renginių lankytojams.

Statinyje suplanuotos administracinės patalpos, pasitarimų erdvės, trenerių ir sportininkų persirengimo kambariai, kavinė.

Lengvosios atletikos maniežui Kauno savivaldybės taryba mero Visvaldo Matijošaičio siūlymu pernai liepą suteikė V.Adamkaus vardą.

Ypatinga vieta V.Adamkui

Šventėje sveikinimo kalbą taręs kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus tikino, kad būtent čia prasidėjo jo sportinis gyvenimas – Ąžuolyno stadione.

„Tikrai nuostabi diena, daug prisiminimų sugrįžta iš jaunystės metų, o tų metų prabėgo tikrai daug. Džiaugiuosi už visą jaunimą, kuris stovi prieš mūsų akis, kadangi tai yra Lietuvos sporto ateitis. Jiems sudarome šiandien gražiausias sąlygas ruoštis, dirbti. Linkiu, kad čia pradėję savo kelią, jie nueitų iki aukščiausių apdovanojimų. Didelių startų.

Ši proga ir man yra ypatingai reikšminga, kadangi čia prasidėjo mano, kaip sportininko, gyvenimas, būtent ne kur kitur, o Kauno stadione. Kaunas visuomet buvo Lietuvos sporto meistrų kalvė. Man yra garbė būti Kauno sporto gyvenimo dalimi“, – kalbėjo V.Adamkus.

V.Matijošaitis vylėsi, kad šiame manieže užaugs būsimi Lietuvos olimpiniai čempionai.

„Vienintelis toks maniežas Lietuvoje. Pastatytas 100 proc. iš kauniečių pinigų. Aš pats jau čia nesportuosiu, bet matant laimingus vaikus, suspaudžia širdį. Pavydžiu šiems vaikams, gaila savęs, kad tais laikais tik Panemunės miške galėjau sportuoti, žaisti futbolą, per toli buvo važiuoti į treniruotes mieste. Pastatas nuostabus, bet svarbiausia, kad jis pilnas gyvybės ir judesio“, – teigė Kauno meras.

Paklaustas, kaip vertina tai, kad Vyriausybė neprisidėjo prie šio objekto finansavimo, V.Matijošaitis tikino, kad jei prieš trejus metus valdžioje būtų dabartinė valdžia, būtų kitaip.

„Visada projektus pristatome. Jei nori, išgirsta, jei nenori – negirdi“, – patikino meras.

Maniežą stačiusios „Autokaustos“ direktorius Juozas Kriaučiūnas įteikė V.Matijošaičiui simbolinį raktą ir teigė, kad tai – ateities objektas, kuris kuria ateitį Lietuvos vaikams ir visuomenei.

„Adamkaus vardas mus labiau įpareigoja“, – pripažino J.Kriaučiūnas.

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė džiaugėsi gražiu sutapimu – būtent vakar ji atšventė savo gimtadienį. Šia proga ją pasveikino Kauno meras.

„Reikšmingas įvykis visam Lietuvos sportui. Ir visuomenės fizinio aktyvumo skatinimui, ir aukšto sportinio meistriškumo augimui yra reikalinga viena sąlyga – prieinama ir kokybiška sporto infrastruktūra. Tai yra vienintelė tokia vieta Lietuvoje, stipri investicija į vaikus ir jaunimą. Nuoširdžiai tikiu, kad čia bus ugdomi jaunieji talentai, kurie garsins Lietuvą. Sporto objektų niekad nebus per daug“, – kalbėjo ministrė.

Išskirtinė forma

Kaip tikino maniežo projektuotojų „Archas“ (taip pat suprojektavo ir priešais esantį Dariaus ir Girėno stadioną bei sportininkų šlovės alėją) atstovas architektas Tomas Kuleša, sporto infrastruktūra pradėta šioje vietoje vystyti maždaug prieš 100 metų. Tuomet pastatytas pirmasis Lietuvoje futbolo stadionas.

„Mums buvo didžiulė atsakomybė ir, tuo pačiu, didžiulis azartas čia kažką nuveikti. Kai kilo idėja, mažai kas manė, kad apskritai įmanoma čia tokį objektą pastatyti. Siekėme sukurti pastatą, kuris būtų funkcionalus, patogus, kompaktiškas, darniai įsilietų į jautrią Žaliakalnio aplinką“, – prisipažino architektas.

Jis atkreipė dėmesį ir į šalia esančią šlovės alėją, kurioje jau įamžinti apie 100 žymiausių Lietuvos sportininkų.

Naujasis objektas išsiskiria savo išore – konstrukcijas sudaro dekoratyvinės betoninės plokštės, kurių iš viso prireikė apie tūkstančio.

Maniežas atkreipia dėmesį ir savo išskirtine dantyta stogo konstrukcija, ant kurios planuojama įrengti saulės jėgainę bei vandens šildymo kolektorius.

Architektų parinkta monolitiška betoninė pastato forma primena bėgimo takelį, o į šiaurinę pusę orientuoti langai užtikrina maksimalų saulės šviesos panaudojimą, neperkaitinant patalpų.

„Visas stogas – lyg gofruotas, visi langai orientuoti į Šiaurę, kad sportininkų neakintų ir neprikaitintų patalpų. Pietinėje dalyje suplanuotos saulės baterijos. Turime šviesą, tvarumo faktorių ir net penktąjį fasadą.

Mus kritikuodavo dėl šlovės alėjos, Sporto gatvės apšvietimo, bet visas sporto kompleksas, vykstant renginio tiesioginei transliacijai, yra filmuojamas iš drono. Reikia suprasti, kad tiesiogiai renginyje dalyvaujanti auditorija gali siekti tik 40 tūkst., o auditorija, kurią galima pasiekti su video vaizdu – šimtatūkstantinė, tad kompleksas privalo gerai atrodyti iš paukščio skrydžio. Todėl ir maniežo stogas yra labai svarbus, kad jis gerai atrodytų. Nėra nė vieno įrenginio ant stogo, kaip įprasta – jokių vamzdžių, viskas paslėpta“, – formų banguotumo bei erdvių aplink apšvietimo užmanymą paaiškino architektas.

Projektas per 6-erius metus nekito

T.Kuleša tikino, kad tai, jog projektas per tiek metų praktiškai nepakito, yra gana netikėtas ir retas faktas.

„Pažiūrėjome vakar savo senąsias vizualizacijas, kone identiškas statinys po 6-erių metų. Net patiems keista. Vyksta juk procesai, atsiranda patobulinimai, o šiuo atveju pavyko išlaikyti tą pačią idėją, kurią pristatėme konkurso metu“, – džiaugėsi architektas.

Jis pabrėžė specifinę maniežo paskirtį – tai ne tas pats, kas projektuoti dar vieną daugiabutį ar ofisų pastatą. Konsultuotasi su atletais, specialistais. Štai treniruočių ieties metimo sektoriuje metu tribūnos gali būti sustumiamos mygtuko paspaudimu ir atsiveria erdvė sportininkams įsibėgėti.

„Pastatą matėme kaip mechanizmą, kuris turi veikti. Įsivaizduokite, kad maniežas – ypatingai gražus, puošnus, bet negerai funkciškai suprojektuotas. Kaip su karieta lenktyniautum formulės lenktynėse“, – palygino T.Kuleša.

Bėgimo ir kitų sektorių dangos – sertifikuotos, architektai dėl to neturėjo jokios sprendimo galios, galėjo tik numatyti spalvas.

Įdomus faktas – dopingo patalpose tualetai stikliniai: tam, kad dopingo specialistas galėtų stebėti visą šlapimo mėginio pridavimo procesą.

Iššūkių netrūko

Projektuojant ir statant maniežą, teko įveikti kelis svarbius iššūkius – tiek techninius, tiek logistikos bei urbanistinius.

Kaunas visuomet buvo Lietuvos sporto meistrų kalvė.

Maniežas iškilo Žaliakalnio istorinėje teritorijoje, šalia Dariaus ir Girėno stadiono bei Ąžuolyno parko, todėl reikėjo išlaikyti harmoniją su aplinka, atitikti paveldosaugos reikalavimus. Būta ribojimų dėl pastato aukščio, tūrio ir fasadų apdailos, kad jis nedominuotų prieš šalia esančius objektus.

Statybos vyko labai apribotoje, jau urbanizuotoje erdvėje, todėl buvo sudėtinga organizuoti technikos patekimą ir medžiagų sandėliavimą.

Triukšmas ir dulkės turėjo būti griežtai kontroliuojami dėl šalia esančių mokymo įstaigų bei gyvenamųjų namų.

Negana to, statybos pradėtos pandemijos ir infliacijos laikotarpiu, tad kito medžiagų kainos ir tiekimo terminai, o tai reikalavo lankstumo tiek iš Kauno savivaldybės tiek iš rangovo pusės.

Valdys sporto mokykla

Virš 15 tūkst. kv. m ploto pastato techninį projektą parengė kauniečių įmonė „Archas“, su kuria sutartis pasirašyta dar 2019 metų pabaigoje.

Maniežo statybos pagal pirminę 19 mln. eurų vertės sutartį su rangove „Autokausta“ pradėtos 2022 metų birželį – iš pradžių imtasi senosios apšilimo aikštelės dangos išardymo.

Planuota maniežą pastatyti per 1,5 metų, tačiau statybos užtruko beveik dvigubai tiek. Darbų kaina išaugo iki 23 953 883,83 euro.

„Atsirado papildomi darbai, elektros, transformatorinių kėlimas. Džiaugiamės, kad per trejus metus pastatėme, nes jei dabar pradėtume, būtų dar brangiau. Atsirastų, kas nemoka skaičiuoti“, – paaiškino V.Matijošaitis.

Anot jo, visi didesni miestai nusipelnė turėti tokius maniežus, o visas sportuojantis jaunimas – pradėti savo sportines karjeras normaliose sąlygose.

Viliamasis, kad dėl stadiono ir maniežo dermės Kaune nuo šiol galės vykti Europos lengvosios atletikos čempionatai, nes vienas iš organizacinių reikalavimų – būtinybė šalia turėti aikštę apšilimui arba maniežą. Taigi tam reikia turėti ne tik standartus atitinkantį stadioną, bet ir patalpas treniruotėms.

Lengvosios atletikos maniežą neterminuotai valdys savivaldybės sporto mokykla „Startas“. Iki tol jauniesiems sportininkams teko nuomoti Lietuvos sporto universiteto maniežą, veikiantį netoli esančioje Aušros gatvėje.

Šaltuoju sezonu lengvaatlečiai treniruodavosi ir Vilijampolės pripučiamame futbolo manieže.

Naujos erdvės pasitarnaus ne tik varžyboms besiruošiantiems profesionalams, bet ir šalia esančio Lietuvos sporto universiteto studentams.

15min primena, kad Aleksote, Europos pr. 105A, iškils dengtas futbolo ir regbio maniežas.